Akademikas Jurgis Brėdikis: „Pastebiu tai, ko anksčiau nepastebėdavau.“

JB_Angeles_nuotrMūsų fizinės realybės suvokimas niekada

negali būti galutinis.

Mes visada turime būti

pasirengę pakeisti tą suvokimą.

 Albertas Einšteinas

 Akademikas Jurgis Brėdikis: „Pastebiu tai, ko anksčiau nepastebėdavau.“

Meilė Jančorienė

Garsiam kardiochirurgui, profesoriui Jurgiui Brėdikiui neseniai sukako 86. Šį savo gimtadienį akademikas pasitiko parašęs dar vieną, jau šeštąją knygą “Kitokiu žvilgsniu”, kurioje dalinasi  savo apmąstymais ir mintimis apie daugeliui dar nesuprantamus, tačiau egzistuojančius dalykus. “Mums duota galimybė pažinti ir kurti, tuo turime dalintis su kitais,“ – sako gydytojas, mąstytojas ir rašytojas Jurgis Brėdikis.

  • Kaip atsitiko, kad jūs, garsus širdies chirurgas, daugybę metų skalpeliu gydęs fizinį žmogaus kūną, pradėjote domėtis tuo, kas nepriklauso materialiajam pasauliui – energijos srovėmis, vibracijomis, auromis, biolaukais, bioenergetiniu gydymu ir panašiais dalykais?
  • Nuo ankstyvos vaikystės buvo daug neatsakytų klausimų, nedavė ramybės mintis, kad yra kitoks, metafizinis gyvenimas. Tam įtakos padarė ir tėvas, kuris tuo domėjosi ir buvo tikintis, tačiau ne bažnyčios garbintojas. Tačiau jaunas būdamas kažkuo dar, išskyrus profesiją, rimčiau domėtis neturėjau laiko, nes labai daug dirbau. Tais laikais buvo mažai specialistų, tad pats budėdavau prie sunkesnių ligonių. Kviesdavo iš namų naktimis, kartais tik porą naktų per savaitę ramiai pamiegodavau. Tik kai baigiau širdies chirurgo darbą, ėmiau daugiau skaityti ir rašyti. Pirmiausia išleidau atsiminimų knygą „Gyvenimas klinikoje“. Ji buvo gerai įvertinta, tai paskatino rašyti toliau. Dabar atėjo laikas viską apibendrinti, taigi, parašiau „Kitokiu žvilgsniu“. Iš tiesų labai norėčiau, kad kuo daugiau žmonių pažvelgtų į mus supantį pasaulį kitaip. Kad geriau pažintų save ir suprastų, kiek daug mums yra duota.
  • Ar jūs pats dabar kitaip matote pasaulį?
  • Bėgant metams iš tiesų pradedu daugiau pastebėti to, ko anksčiau nepastebėjau. Savo knygoje rašau apie reiškinius, kurie dažnai priskiriami metafizikai ar ezoterikai – intuiciją, aiškiaregystę, atsitiktinumus, telepatiją. Tačiau šiuolaikinis mokslas vystosi labai greitai ir matau, kaip jis beveik kasdien „atima“ po dalelę iš tų paslaptingų sričių. Tą procesą labai skatina tiksliųjų mokslų progresas, todėl knygoje kalbu apie kvantinę fiziką, holografiją, virpesių rezonanso principus, sąsūkinius laukus, DNR ir kitas šiuolaikinio mokslo kryptis. Žmonija savo istorijoje ne kartą keitė pasaulėžiūrą ir krypo nuo dvasinio lygmens į materialųjį. Užmiršome, kad esame ne vien kūnas, o energinė būtybė: fizinė ir metafizinė. Suformavome mums tinkamą fizinį pasaulį, dabar turime mokytis kurti dvasinį, o juk senosiose Rytų civilizacijose visa tai buvo jau nuo senų laikų.
  • Jūs domitės šiais reiškiniais jau apie penkiolika metų?
  • Gal ir daugiau. 1960 m. Maskvoje pirmą kartą susitikau su ekstrasensais. Jų gebėjimai tada buvo tiriami aukštojoje Baumano technikos mokykloje, ir buvo įrodyti. Ten išgirdau ir pirmąją paskaitą apie biolauką, žinoma, visa tai buvo daroma slapta, pogrindyje. Juk tarybiniai mokslininkai negalėjo pripažinti nei biolauko, nei sielos egzistavimo.
  • Kas pastūmėjo gilintis į Rytų mediciną? Gal atsirado koks guru?
  • Daug knygų skaičiau, be to, didelę įtaką padarė kelionė į Indiją, susipažinimas su Ajurveda, po to – su kinų medicina. Aš inicijavau tradicinės Rytų šalių medicinos dėstymą Kaune, Lietuvos Sveikatos mokslų universitete. Buvau Kinijoje, Tian-dzinio universitete, kur dėstoma ir modernioji šiuolaikinė medicina, ir tradicinė kinų medicina. Ligoniai, kurie toje šalyje ateina į gydymo įstaigas, taip pat gali rinktis, kaip gydytis: tradicinės kinų medicinos metodais ar šiuolaikiniais, arba gali būti gydomi ir vienaip, ir kitaip. Kinų medicina daugelyje Europos šalių yra pripažįstama, o mums vis dar trūksta to pripažinimo. Yra įsteigti „Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai“, sudaryti nuostatai, kurie numato, koks specialistas kokia praktika gali užsiimti (gydymu akupunktūra, netradiciniais masažais ar bioenergetika, dėlių terapija ar kt.), tačiau Sveikatos ministerija kažkodėl tų nuostatų nepatvirtina. Kažkas tai stabdo. Kas? Galime tik spėti. Juk visa medicina, kuri nesiremia chemija, yra kažkam labai nenaudinga. Farmacijos pramonė yra labai stipri, čia sukasi dideli pinigai.
  • O kaip jūsų paties sveikata? Ar bandėte gydytis kitaip, ne šiuolaikiniais metodais?
  • Pirmiausia ne gydžiausi, bet stengiausi išlaikyti sveikatą, taikydamas sau įvairius metodus. Manau, kiekvienas turėtų jausti, kas jam labiausiai tinka. Sveikata nesiskundžiu, bet ligų turiu labai daug. Tos ligos sudėtingos, kitam žmogui gal net neleistų būti aktyviu visuomenėje. Bet aš apie tai negalvoju ir nekalbu, o ant kaktos neparašyta.
  • Pakalbėkime apie savigydą – organizmo sugebėjimą gydyti save. Ar tikrai kiekvienas galime sau padėti?
  • Yra žmonių, kurie tai pajunta, bet dauguma net neįsivaizduoja, kokias galias mes turime savo viduje. Arba netiki tuo, ką kiti sako. Gaila, nes tada veltui eina gyvenimas. Ateina ligos, kurių galėjo ir nebūti. Bet tai jau labiau dera su Rytuose paplitusiu posakiu „visos ligos nuo galvos“. Iš tiesų kiekvieno sveikatos būklė priklauso nuo jo sąmoningumo, žinių, savęs pažinimo, nusiteikimo. Tai atrodo neįtikėtina, tačiau aišku, kad mūsų gyvensena, pažiūros ir emocinė būklė įsirašo į ląstelių DNR. Tai yra ištyrinėta, įrodyta. Tai – labai rimta, nes norėdami galime DNR teigiamai arba neigiamai paveikti. O ląstelių DNR programuoja mūsų fizinį gyvenimą ir sveikatą.
  • Vadinasi, neigiamomis mintims kenkiame sau? Galime pakenkti pykčiu, nemeile, per dideliu materialinių dalykų troškimu?

Pages: 1 2

Contact Us