Augalai padeda sukurti harmoningą gyvenamąją aplinką

Augalai padeda sukurti harmoningą gyvenamąją aplinką

Kambarines gėles paprastai auginame dėl jų grožio ir daugiau ar mažiau tikime, jog žalieji mūsų įnamiai ne tik džiugina akis, bet ir teikia daugiau naudos gyvenamajai aplinkai, sveikatai. Iš tiesų, jų nauda yra įvairialypė.

Kas ant prosenelės palangės

Mūsų močiutės buvo labai praktiškos. Ant palangės žaliavo ligų profilaktikai ir pirmajai pagalbai sunegalavus tikę augalai: „jeronimas“ (kvapioji pelargonija), mirta, „alijošius“ (alavijas), „paleistuvė“ ar „gyvavedė“ (kalankė).

Kvapiosios pelargonijos padėdavo nuo peršalimo ligų, ausų skausmo, nemigos. Alavijų sultys gelbėjo įvairiais atvejais: nuo nuovargio, įvairių žaizdų, opų, o sultys perpus su medumi buvo pirmas vaistas nuo peršalimo. Dažnuose namuose žaliavo mirtos medelis, citrinmedis. Jų aromatas gerino nuotaiką, vaduodavo nuo galvos skausmo. Kalankių sultimis išmintingos moterys tais laikais, kai greta namų nebuvo vaistinių, gydė nudegimus, nušalimus, kitokias žaizdeles. Įdomu, kad prie šios gėlės populiarumo savo laiku labai prisidėjo garsusis vokiečių poetas Johanas Volfgangas Getė (1749–1832), kuris, kaip ir daugelis kitų to meto šviesuomenės atstovų, buvo gamtininkas mėgėjas. Veimaro botanikos sode stebėdamas neseniai čia atvežtą plunksninę kalankę, poetas susižavėjo pamatęs mėsingus lapus, kurių kraštai buvo nusagstyti „vaikučiais“ – oriniais ūgliais, kurie nubyrėję sėkmingai sudygsta. J.V.Getė pradėjo kalankę auginti pats, dovanodavo savo gerbėjoms.

Senąsias kambarinių augalų parinkimo tradicijas kadaise lėmė iš lūpų į lūpas perduodama praktinė patirtis. Šiandien mūsų galimybės gyvąja žaluma puošti savo būstus yra gerokai platesnės – gėlių parduotuvėse akys raibsta nuo pasiūlos. Kur kas daugiau turime ir žinių apie augalų poveikį.

Kad patalpose naudinga turėti žaliųjų įnamių, sutaria įvairių sričių specialistai – interjero dizaineriai, botanikai, psichoterapeutai, fitoterapeutai… Tiesiogiai kaip vaistų kambarinių augalų XXI amžiuje gal nevertėtų vartoti, tokia saviveikla rizikuojama sau pakenkti. Gyvosios gamtos atstovai ir be to nuveikia milžinišką darbą.

Veikia visus pojūčius

Žmogus, kaip ir bet kuris kitas Žemės padaras, yra gamtos vaikas. Jau prieš šimtmečius pastebėta, kad gamtos grožis turi stiprų emocinį poveikį. Akys gėrisi spalvomis, formų ir faktūrų įvairove, džiaugiasi širdis, kyla ūpas gyventi, tarsi nublėsta ir atitolsta rūpesčiai. Tą galią ypač jaučiame pavasarį, kai bunda ir kyla visa augmenija. O koks žavus ruduo, kai lapija žėri auksu, saulėje tviska voratinklių sidabras, nosį kutena grybų aromatas… Nepakartojamas yra kiekvienas metų laikas.

Stipriausias yra natūralios gamtos poveikis. Tačiau kambarinės gėlės mūsų būstuose taip pat nėra bejėgės. Juo svarbesnės jos miestų gyventojams, kai nuolatinis gyvenimo palydovas yra stresas, oro tarša.

Augalai teigiamai veikia visus pojūčius: regą, uoslę, lytėjimo receptorius. Ir ne tik! Augmenija vis dar stebina žmoniją iki tol nežinotomis galiomis. Jas atskleisti padeda nauji sudėtingi prietaisai, tyrimų metodai.

Pasirodo, kad pasakų veikėjų šnekučiavimasis su vienu ar kitu augalu – visai ne pasakos. Biochemikai atskleidė, kad augalai išties sugeba bendrauti. Jie pasitelkia tam tikras signalines sistemas, sudėtingų cheminių reakcijų virtinę. Bendravimo sistema tarnauja pirmiausia tam, kad galima būtų įspėti kitus apie artėjančius pavojus.

Galbūt cheminės reakcijos paaiškina ir augalų bioenergetinio poveikio mechanizmą, kodėl iš vienų augalų galime pasisemti ramybės, o iš kitų – energijos?

Žinomas fitoterapeutas, medicinos biologas Juozas Ruolia tvirtina, jog augalų bioenergetika yra ne pramanas, o tikras dalykas. Suprasti, koks augalas yra labiausiai tinkamas, padeda intuicija.

Būtent pagal savo nuojautą J.Ruolia siūlo rinktis ir kambarinius augalus. Kas labiausiai patinka, tas veikiausiai ir yra tinkamiausias: jei patinka fikusas – būtent jį ir įsigyk, o jei traukia mirta ar kitoks augalas, jis namuose ir yra laukiamas svečias. „Man asmeniškai nuo 1950 metų labiausiai patinka lelijos, hiacintai. O kai numirsiu, mano kapą kurį laiką tegul puošia tik jurginai“, – asmeninį požiūrį atskleidžia fitoterapeutas.

Ginasi patys ir saugo mus

Apie augalų išskiriamus fitoncidus prabilta praėjusio amžiaus pradžioje, kai rusų mokslininkas Borisas Tokinas eksperimentuodamas įsitikino, jog svogūnų, česnakų košelėje žūsta pirmuonys infuzorijos. Taip atrastos lakios organinės medžiagos, kurios aukštesniesiems augalams padeda gintis nuo patogeninių mikroorganizmų. Bene daugiausia monografijų, mokslinių straipsnių apie augalų fitoncidines medžiagas paskelbta XX a. pabaigoje, tyrimai tęsiami ir šiame amžiuje, ypač Japonijoje. Įrodyta, kad fitoncidus išskiria visi augalai, tik nevienodą kiekį, skiriasi ir aktyvumas. Be kita ko, fitoncidai didina oro jonizaciją, nukenksmina pramoninės kilmės teršalus.

Pages: 1 2 3

Contact Us