Dehidratacija: kaip pasireiškia ir kaip jos išvengti

Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Didžiąją dalį šių skysčių sudaro vanduo. Dehidratacijos metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gaunageriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandenį kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai. Vystantis dehidratacijai organizmui būtinų mineralinių medžiagų (jos organizme cirkuliuoja ištirpę vandenyje elektrolitų pavidalu, sudarydami teigiamus ar neigiamus jonus) kiekis laipsniškai mažėja. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad gausiai prakaituojant per karščiusorganizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi.

Dehidratacijos priežastys

Yra nemažai įvairių priežasčių, kurios sukelia dehidrataciją:

  • aukšta organizmo temperatūra sergant (karščiavimas);
  • aukšta aplinkos oro temperatūra;
  • neefektyvi organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros (pavyzdžiui, netinkama apranga, specialios darbui skirtos aprangos dėvėjimas, ilgalaikis respiratoriaus ar dujokaukės dėvėjimas ir pan.);
  • ilgai trunkantis fizinis krūvis (vidutinio ar didelio intensyvumo);
  • vėmimas ar viduriavimas;
  • itin padidėję ir padažnėjęs šlapinimasis dėl inkstų bei šlapimo takų infekcijų;
  • kai kurios lėtinės ligos: cukrinis diabetas, širdies ligos, inkstų ligos ir kt.;
  • kai kurių medikamentų (ypač šlapimą varančių) vartojimas;
  • gėrimų su dideliu kofeino kiekiu vartojimas(kofeinas suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus);
  • ilgalaikis tinkamo vandens ir maisto trūkumas;
  • žmogaus nesugebėjimas savarankiškai atsigerti (pavyzdžiui, kai ligonis yra sunkios būklės ar komoje, dėl burnos arba ryklės gleivinės pažeidimų ar infekcijos, veido ar dantų traumų ir t. t.).

Suaugusių žmonių dehidratacijos simptomai

Yra keletas gerai juntamų ir pastebimų simptomų, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją. Šių simptomų intensyvumas svyruoja nuo lengvų iki sunkių, be to, keli simptomai gali pasireikšti vienu metu:

  • išreikštas, ilgai trunkantis troškulys;
  • išdžiūvusi burna ir pabrinkęs, sausas liežuvis;
  • bendras silpnumas;
  • galvos svaigimas;
  • širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.;
  • vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas;
  • apalpimas;
  • ženkliai sumažėjęs prakaitavimas;
  • ženkliai sumažėjęs šlapimo kiekis. Dehidrataciją galima nustatyti pagal šlapimo spalvą ir kiekį. Jei šlapimas yra koncentruotas, jo mažai ir jis tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos, gali būti, kad organizmui itin trūksta skysčių.

Kada patartina kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus?

 Jei dehidratavusiam asmeniui pasireiškia bent vienas iš čia paminėtų simptomų, būtina skubiai kreiptis į medikus, nes esant šiems simptomams būklė gali toliau blogėti:

  • vemiama daugiau kaip vieną dieną;
  • kūno temperatūra pakyla virš +38 °C;
  • viduriavimas trunka daugiau kaip 2 dienas;
  • greitai krenta svoris;
  • reikšmingai sumažėja šlapimo išsiskyrimas per 12 val. laikotarpį;
  • apima didelis silpnumas;
  • žmogus tampa vangus, sulėtėja, pasidaro netikslūs judesiai;
  • kalba tampa neaiški ir ne visada rišli;
  • žmogaus tampa sumišęs, sutrikęs, nesiorientuoja aplinkoje.

Pages: 1 2

Contact Us