Garsus kardiochirurgas susidomėjo Rytų medicina

Bredikis9Ar žinote, kad žinomas kardiochirurgas ir akademikas Jurgis BRĖDIKIS suabejojo šiuolaikinės medicinos gebėjimu gydyti žmogų? Kodėl taip kardinaliai pasikeitė garsaus mediko požiūris į gydymą?

 Akademikas Jurgis BRĖDIKIS – vienas Lietuvos kardiochirurgijos pradininkų. „Pirmasis sukūrė“, „pirmasis atliko“ – taip reiktų kalbėti apie daugybę jo gydymo ir diagnostikos metodų bei išradimų.

Su akademiku kalbamės ne tik apie kardiochirurgiją, bet ir apie tai, kaip „klasikinio“ gydytojo gyvenime atsirado Rytų medicina.

 – Kaip tapote širdies chirurgu?

– Tais laikais kardiochirurgijos beveik nebuvo, širdies žaizdas siūdavo bet kuris chirurgas. Kai po kelerių metų darbo bendru chirurgu patekau į aspirantūrą, pasirinkau temą, susijusią su širdies ligomis. Tuomet buvo manoma, kad egzistuoja vadinamosios pavojingos širdies zonos, prie kurių prisilietus įvyksta staigi mirtis. Man buvo pavesta tai įrodyti. Aš įrodžiau, bet… priešingai: kad tokių zonų nėra. Eksperimentuodamas įpratau prie organo, kuris visą laiką juda. Tuo širdies chirurgų darbas ir skiriasi nuo kitų.

O ką pasakytumėte apie šiuolaikinę kardiochirurgiją?

– Pasiekta labai daug, bet visą laiką atsiranda ką dar daryti. Galima tobulinti naujagimių operacijas, vis dar neoperuojamos kai kurios širdies ydos. Reiktų galų gale sumažinti operacijų traumatizmą, nedaryti didelių pjūvių. Kai kurias sritis iš kardiochirurgų perėmė kiti specialistai, pavyzdžiui, širdies šuntavimą dabar atlieka invazinė kardiologija. Labai išsiplėtė rentgeno chirurgija. Tad klasikinė širdies chirurgija kai ko netenka, o kai ką pati priversta surasti, ir suranda. Tobulėjimui ribų nėra.

 Pakalbėkime apie jūsų posūkį į Rytų mediciną.

– Vakarų medicina pasiekė be galo daug, bet nėra visaapimančio, holistinio supratimo. Mane sudomino būtent tai – filosofinis supratimas apie žmogų. Po truputį atsivėrė Indijos ir Kinijos medicinos paslapčių langelis. Supratau, kad tai – giluma, kaip okeanas. Net jei nuo vaikystės būčiau domėjęsis, kažin ar užtektų laiko. Visai kitokia diagnostika, gydymas. Ne toks aštrus, ne toks invazinis, natūraliomis priemonėmis.

Aš dabar daug kur akcentuoju, kad reikia sujungti Vakarų ir Rytų mediciną. Dėl mano savybės – noro dalintis – atsirado nedidelis paskaitų kursas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Studentai labai domisi, gydytojai – taip pat. Manau, anksčiau ar vėliau ta integracija įvyks. Kinijoje, Vokietijoje, Anglijoje yra universitetų, kuriuose studentai mokomi ir vieno, ir kito. Turiu vadovėlį, kur, pavyzdžiui, vienoje pusėje parodyta, kaip diagnozuoti ir gydyti širdies ligą Rytų metodais, kitoj – Vakarų.

 Kas nulėmė jūsų kritinį požiūrį į klasikinę mediciną, kurios atstovas pats buvote daugybę metų?

– Hipokrato priesaika teigia: „Pirmiausia – nepakenk“. Dabar kai kuriose šalyje, pavyzdžiui JAV, didėja mirtingumas nuo medikamentų. O kur dar nenumatytos komplikacijos, vaistų nesuderinamumas, neteisingas dozių parinkimas, šalutinis poveikis? Gal tai ir lemia lėtinių ligų daugėjimą. Alzhaimerio liga, parkinsonizmas, diabetas, metabolinis sindromas iš dalies atsiranda ir dėl holistinių priemonių nebuvimo. Mes gydome slopindami simptomus, dėl to priežastys neišnyksta, o liga pereina į kitą, lėtinę būklę. Gal Rytų medicina negali nieko padaryti ūmiais atvejais, kai pacientą reikia vežti į priėmimo skyrių ir greitai kažką daryti, bet gydant lėtines ligas – labai padeda.

Ar praktikuojate kokią nors Rytų medicinos šaką?

– Tik savigydai pritaikau kai kuriuos dalykus. Bet patarti galėčiau nemažai. Yra reiškinių, kurie mokslininkų buvo ignoruojami ar atmetami kaip negalimi įrodyti. Mano tikslas – įrodyti, kad jie egzistuoja. Pavyzdžiui, mes kažkaip pajuntame kito žmogaus žvilgsnį arba pagalvojame apie kažkokį pažįstamą – ir staiga jį sutinkame. Šuo ar katė jaučia, kada grįš jų šeimininkas ir išbėga pasitikti. Mane domina tokie neištirti dalykai, ieškau raktų, kuriais būtų galima tai paaiškinti.

Mes, gydytojai, Vakarų medicinos atstovai, daug kuriame, bet gyvybės sukurti dar negalime ir, manau, negalėsime. Dar blogiau – mes nežinome, kas yra gyvybė. Kalbame apie ligas, jausmus, protą, bet apie tai, kad pats organizmas sugeba tvarkytis be mūsų vadovavimo, – ne. Kinų ir indų medicinoje viskas aišku. Yra gyvybinė energija, kuri viską tvarko. Pagal kinus tai yra či, pagal indus – prana, jų šaltinis – visata.

Mane labai nustebino, kai Indijoje pirmą kartą paaiškino, kad jie gydo šalindami ligos priežastį. Mes metų metais mokomės medicinos, ieškome ligų priežasčių, deja, ne visada randame. Pasirodo, ligos priežastis – energinis disbalansas. Mūsų gyvybinė energija turi laisvai cirkuliuoti kūne. Jeigu jos per daug arba per mažai, cirkuliacija sutrinka, susidaro kamščiai ir ateina liga. Dėl ko susidaro kamščiai, jie nenagrinėja, tiesiog atkuria balansą.

Pages: 1 2 3

Contact Us