Geresnė fizinė forma – aukštesnis intelektas

Moksliniai tyrimai įrodė, kad mūsų intelekto lygis yra tiesiogiai susijęs su fizine būkle. Pasirodo, kad reguliarus bėgiojimas ar treniruotės sporto salėje gerina tiek fizinę, tiek protinę veiklą.

Daugiau treniruojiesi – geriau mokaisi

Daugelis įsitikinę, kad geriausias būdas protiniam aktyvumui padidinti ir atminčiai pagerinti – knygų skaitymas. Pasirodo, to neužtenka. Šveicarų mokslininkai neurofiziologai tikina, kad gera fizinė organizmo, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemos būklė gali padėti sparčiau vystytis nervinėms ląstelėms (neuronams). Sportas, judėjimas gerina tiek fizinę, tiek protinę veiklą. Kokia gi šio ryšio prigimtis? Pratimai skatina ypatingų medžiagų išsiskyrimą smegenyse, o šios medžiagos savo ruožtu suaktyvina smegenų veiklą.

Nuo 2003 m. net devynerius metus Švedijos Malmės universiteto mokslininkė Ingegarda Erikson tyrė 220 pirmų–trečių klasių moksleivių. 91 vaikas darė fizinius pratimus du kartus per savaitę, likusieji 129 treniruodavosi kasdien ir turėjo galimybę didinti fizinį krūvį. Kaip ir reikėjo tikėtis, antrosios grupės mokiniai buvo stipresni fiziškai. Jau antroje klasėje sportuojantys pradinukai kur kas geriau už savo bendraamžius skaitė ir kalbėjo angliškai, lengviau sprendė sudėtingus aritmetinius uždavinius. Testai buvo atlikti ir vėliau, kai šie vaikai mokėsi devintoje klasėje. Pasirodė, kad jie ir tada mokėsi geriau. Mokslininkė nustatė, kad didesnis fizinis krūvis padidino vaikų gebėjimą koncentruoti dėmesį.

Pratimai, tačiau ne bet kokie

Ryšys tarp žmogaus fizinės būsenos ir jo smegenų aktyvumo buvo patvirtintas ir vėlesniais tyrimais, kuriuos atliko švedų mokslininkai Mikaelis Nilsonas ir Georgas Kiucho. 2009 metais jie ištyrė 1,2 mln. aštuoniolikmečių jaunuolių, besirengiančių tarnauti kariuomenėje, fizinį ir protinį vystymąsi bei sugebėjimą spręsti logines užduotis. Rezultatai parodė, kad smegenų pažintiniai gebėjimai didėja gerėjant širdies ir kraujagyslių sistemos būklei. Norėdami patvirtinti savo išvadas, mokslininkai duomenis rinko trejus metus. Paaiškėjo, kad jaunuoliai, palaikantys aukštą fizinio aktyvumo lygį, demonstravo kur kas aukštesnius intelekto rezultatus už savo tingesnius bendraamžius.

Tačiau norint sėkmingai vystyti protinius gebėjimus negalima sportuoti bet kaip. Dėmesį dera skirti tiems pratimams, kurie treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą. Greitai vaikščiokite, bėgiokite ristele, darykite pritūpimus – žodžiu, suteikite krūvį širdžiai, neleiskite jai silpnėti ir senti.

Nekankinkite savęs per dideliu krūviu

Įdomūs tyrimai buvo atlikti 2011 m. JAV, Džordžijos universitete. 7–11 metų vaikai, turintys antsvorio, geriau atlikdavo nuovokos testo užduotis prieš tai šiek tiek pabėgioję ar pažaidę judrius žaidimus. Šio eksperimento dalyviai buvo suskaidyti į tris grupes. Pirmoji grupė užsiiminėjo kūno kultūra trylika savaičių po 40 minučių kasdien, antroji – po 20 minučių, o trečioji, kontrolinė, ilsėjosi. Pasirodo, nereikia savęs kankinti sekinančiomis treniruotėmis, norint pagerinti smegenų veiklą. Užtenka 20 minučių greito ėjimo prieš pat testo atlikimą, ir smegenų aktyvumo rodiklis padidės penkiais procentais.

Dar vieną įdomų tyrimą amerikiečių mokslininkai atliko naudodami magnetinio rezonanso tomografą. Buvo ištirta 9–10 metų vaikų smegenų struktūra. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: su geru ir silpnu fiziniu pasirengimu. Buvo skenuojamas bazalinis branduolys, atsakingas už dėmesį ir judėjimo aktyvumą. 75 proc. vaikų, gerai išsivysčiusių fiziškai, bazalinis branduolys buvo pastebimai labiau išsivystęs.

Fizinis krūvis gerina atmintį

Amerikiečių mokslininkai išaiškino: jeigu pagyvenę žmonės reguliariai sportuoja, ypač gryname ore, jie demonstruoja žymiai geresnius atminties testo rezultatus. Priežastis – fizinių pratimų metu aktyvinama ypatinga smegenų sritis – hipokampas, kuris bėgant metams traukiasi, o tai sukelia atminties pablogėjimą. Tuo tarpu sportas padeda optimizuoti atitinkamų smegenų centrų veiklą.

2009 metais JAV Ilinojaus ir Pitsburgo universitetų fiziologų grupė, ištyrusi geros fizinės būklės pagyvenusių asmenų grupę, pastebėjo, kad jie gerai geba viską įsiminti, o jų hipokampas sumažėjęs labai nedaug. Eksperimento dalyviai turėjo įsiminti spalvotų taškų išsidėstymą kompiuterio ekrane. Vaizdas atsirasdavo labai trumpam. Geriausius rezultatus pademonstravo žmonės, turintys didžiausią hipokampą.

Mokslininkams gerai žinoma, kad smegenys yra plastiškos – jos nuolat kinta dėl naujų ryšių tarp neuronų susidarymo. Atskiros smegenų dalys gali didėti ir mažėti. Tokios permainos glaudžiai susijusios su tobulinimusi: kai tik išmokome ar įsiminėme ką nors nauja, tai akimirksniu užsifiksuoja smegenyse pakintant neuronams ar padidėjant jų skaičiui. Tokiu būdu, jei gera fizinė forma palaiko gerą psichinę būseną (o ši savo ruožtu susijusi su atitinkamų smegenų sričių dydžiu), dera tikėtis, jog fiziniai pratimai padės didėti smegenų plotui ir gerėti jų veiklai.

Minėti amerikiečių neurofiziologai, nagrinėję ryšį tarp pagyvenusių žmonių hipokampo dydžio ir atminties, tęsė savo tyrinėjimus ir 2011 metais. Eksperimentui buvo atrinkta 120 žmonių, gerokai peržengusių šešiasdešimties metų ribą, neužsiiminėjusių kūno kultūra reguliariai, tik kasdien judėjusių apie trisdešimt minučių. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: aktyviąją ir pasyviąją. Aktyvioji grupė kasdien po keturiasdešimt minučių sparčiai judėdavo, padidindama savo širdies susitraukimų skaičių 60–70 procentų. Žmonės iš pasyviosios grupės atliko tempimo, pusiausvyros išlaikymo ir kitokius lengvus pratimus, per kuriuos širdies susitraukimai beveik nekisdavo.

Pages: 1 2

Contact Us