Gydytojos homeopatės sveikatos dėmenys

Zita_cesnaviciene

Daiva ČERVOKIENĖ

 Kauno Šančių poliklinikos vyriausioji gydytoja Zita ČESNAVIČIENĖ jau daug metų pacientus gydo alternatyviais būdais, ji yra R.Folio metodo bei homeopatinių vaistų specialistė. Pati gydytoja jau 17 metų kasdien atlieka penkis Tibeto vienuolių pratimus.

Į alternatyviąją mediciną pasuko dėl sūnaus ligos

 Zita Česnavičienė kitokiais gydymo būdais susidomėjo, kai pasijuto bejėgė: jai pačiai, gydytojai otolaringologei, niekaip nepavyko išgydyti savo dešimties metų sūnaus. Vaikas sirgdavo bronchitais ir plaučių uždegimais, o mamai tekdavo jį gydyti antibiotikais. Puikiai suprasdama, kad vaistai vieną gydo, kitam – kenkia, moteris pradėjo ieškoti kitų būdų.

Sužinojusi apie homeopatiją, Z.Česnavičienė išvažiavo į Maskvą apie tai sužinoti daugiau. Po du kartus per metus vykdavo klausytis paskaitų, dalyvauti seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose.

R.Folio metodas ir homeopatija

 Gydytoja dirba ir privačiame medicinos centre, kur ligų diagnostikai taiko R.Folio metodą. Jis yra paremtas biologiškai aktyvių taškų savybe keisti pasipriešinimą srovei. Pasipriešinimas srovei priklauso nuo vidaus organų ir sistemų sveikatos. Šiuo metodu galima tikrinti įvairių medžiagų (vaistų, metalų, mineralų) tinkamumą žmogui, stebėti, kaip kinta organizmo rodikliai kontaktuojant su jais.

„Nors šis diagnostikos būdas gimė Vakaruose, o jo autorius – vokiečių gydytojas R.Folis, tačiau metodika paremta Rytų medicinos principais. Klasikinės homeopatijos, atrastos XVIII a. pabaigoje, autorius S.Hanemanas – taip pat vokiečių gydytojas. R.Folis sujungė kinų mediciną ir homeopatiją. Jis suprato, kaip mūsų organus ar sistemas veikia medikamentai, maisto produktai, homeopatiniai preparatai ir kitos medžiagos. Taikant jo metodą galima individualiai parinkti gydymą ir mitybą kiekvienam žmogui“, – pasakojo gydytoja.

Ar tokia diagnoze galima pasitikėti? Pasak pašnekovės, tai labai priklauso nuo specialisto žinių, jo gebėjimo teisingai išmatuoti ir įvertinti gautus rodiklius. Folio diagnostika rodo viso organizmo ir atskirų jo dalių biologines funkcijas – metodas gydytojui suteikia daugiau informacijos.

 Kitokia ligos samprata

 „Gydytojai homeopatai ligą supranta kaip organizmo gynybinių reakcijų išraišką, kurios simptomų negalima slopinti. Tai darydami slopiname ir organizmo gynybines reakcijas. Homeopatiniai vaistai skiriami minimaliomis dozėmis, jie gydo švelniai, sužadindami organizmo apsaugines galias“, – pastebi gydytoja.

Sūnų ji vadina pirmuoju sėkmingai išgydytu savo pacientu. Dabar jau suaugęs gydytojos sūnus vaikiškų bėdų nė neprisimena, jo vaikai – taip pat sveikutėliai. Vyras pats puikiai žino, kokie homeopatiniai preparatai tinka nuo ūmių peršalimo ligų, kaip galima padėti sau, jei pradedi sloguoti, kosėti, sunegaluoja skrandis ar virškinimas. Išsiruošęs į kelionę, jis būtinai pasiima ir keletą homeopatinių vaistų buteliukų.

Kitas pasveikęs pacientas – gydytojos Zitos mama. Moteriai sulaukus 65-erių, kardiologai patarė keisti širdies vožtuvus, tačiau ji nesutiko, o pradėjo gydytis homeopatiniais vaistais. Vartodama dar ir skysčius varančius medikamentus, be jokios operacijos sulaukė 84-erių.

Pati užsiaugina vaisių ir daržovių

 Gydytoja valgo tik savo sodyboje užaugintas ir surinktas daržoves, vaisius, uogas, grybus. Ten auga kelios obelaitės, slyva, vyšnia, kriaušė, aviečių, serbentų, braškių. Kiekvieną pavasarį moteris pasisodina bulvių, burokėlių, morkų, kopūstų, moliūgų, cukinijų. Greta sodybos – miškas, kuriame Zita labai mėgsta uogauti ir grybauti. Sako, kad tai ne tik nauda, bet ir malonumas – pabūna gamtoje, pajuda. Tiesa, laiko tam skiria nedaug, dažnai tik sekmadienius ir atostogų laiką, mat tenka dirbti ir šeštadieniais.

Pasak gydytojos, lietuviškų augalų genetinis fondas yra visai kitoks, lengvai atpažįstamas mūsų organizmui ir virškinimo sistemai. Todėl mes lietuvišką morkytę, agurką ar bulvytę geriau toleruojame – juk juos valgė mūsų tėvai ir seneliai, jie auga mūsų klimate ir yra mums pritaikyti.

„Valgau taip jau 22 metus. Kivių ar persimonų net ragavusi nesu. Mano racionas ir be jų pakankamai įvairus: visos lietuviškos daržovės (žalios, virtos, troškintos), vaisiai (žali, džiovinti, uogienės), kruopos, pupelės, žirniai, pieno produktai, kiaušiniai, bulvės, duona (geriau juoda). Kai labai užsimanau, skanauju ir lašinukų. Ir sumuštinių kartais pasidarau su sviestu ir sūriu, kiaušiniu ar pomidoru – labai skanu“, – sakė gydytoja.

Tačiau ji nerekomenduoja mūsų krašto žmonėms nevalgyti mėsos. Tik, pasak pašnekovės, nevertėtų jos valgyti kasdien pusryčiams, pietums ir vakarienei, geriau po truputį kas antrą dieną.

Pages: 1 2

Contact Us