Gyvenimo būdą keisti verta, ir kuo greičiau!

Aidietis_BIlkissaliaKiekvieną dieną Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kardiologijos centro vadovas Audrius Aidietis mato sergančius žmones. Profesorius apgailestauja, kad dauguma jų pernelyg anksti tampa ligoniais, o labiausiai jam skaudu, kad dėl didelių problemų kalti jie patys! Kodėl sveikatos nesaugojo? Kodėl gyvenimą trumpino? Rūkė, daug ir riebiai valgė, mažai judėjo, per daug dirbo. Argi nenorėjo būti sveiki ir ilgai gyventi? O gal nežinojo, kaip?

Kalbamės su profesoriumi Audriumi AIDIEČIU apie tai, kaip gyventi, kad būtume sveiki ir laimingi.

Keisti gyvenimą verčia mirties baimė?

Profesorius Audrius Aidietis pasakoja, kad gyventojų sveikatą žalojančios priežastys buvo įvardytos jau 1948 m. Jau tada tiriant žmonių sveikatą nustatyta, kas skatina širdies ir kraujagyslių ligas: netaisyklinga mityba, nejudrus gyvenimo būdas, nesugebėjimas valdyti emocijas, pervargimas, nenoras laiku pasitikrinti ir žalingi įpročiai.

Nors priežastys visiems žinomos, bet ligų neišvengiame. Atvirkščiai, širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vis jaunesni žmonės. O juk visa tai priklauso nuo mūsų pačių! Tereikia pakeisti gyvenimo būdą!

Tačiau kodėl žmonės to nedaro? Profesorius A.Aidietis įsitikinęs, kad nesveikai gyvena tie žmonės, kuriems trūksta išminties. Kol susimąsto ir jos įgauna, dažniausiai jau būna per vėlu – mirtis jau lipa ant kulnų.

Vadinasi, žmogų keistis skatina mirties baimė? „Deja, dauguma tik tada ir supranta, – kalba profesorius, – kad jei ir toliau taip elgsis, greitai atsidurs ten, kur niekada nenorėtų atsidurti. Patyrę infarktą ar insultą, jau pradeda gyventi kitaip. Motyvacijai atsirasti pirmiausia reikia žinių ir supratimo, – pabrėžia profesorius, – bet ar visada žinojimas padeda? Net kai kurie gydytojai rūko ir yra nutukę, nors žinių jiems tikrai užtenka! Matyt, reikia kažko daugiau.“

Jie turi „valios patologiją“!

Dalis žmonių puikiai supranta, kad žalingi įpročiai trumpina gyvenimą, tačiau neatsisako „gyvenimo malonumų“. Gydytojai aiškina, net gąsdina, tačiau jiems – nė motais! Išpampęs storulis sako: aš negaliu nustoti valgyti! Valios trūksta!

Ką profesorius pasakytų tokiems žmonėms? „Manau, kad tie žmonės turi valios patologiją! – nustato diagnozę gydytojas. – Yra tokių, kurie niekaip negali nustoti valgyti. Jiems net skrandžio susiaurinimas nepadeda – negalėdami valgyti didesniais kiekiais, jie smulkina maistą ir vis tiek pampsta! Tačiau kitiems tokios kraštutinės priemonės padeda. Motyvacija atsiranda tada, kai liga įvaro į kampą – tada supranta, jog tikrai nėra kitos išeities.“

Čia profesorius prisiminė liūdnai pagarsėjusį dainininką, amžinatilsį Obuolį. Šiam žmogui buvo diagnozuotas sunkus metabolinis sindromas. Gydytojai žinojo, kad jam nedaug liko, žinojo tai ir pats Obuolys, tačiau per televiziją visai Lietuvai kalbėjo: „Ir kam klausyti tų daktarų? Geriau aš išgersiu alaus, suvalgysiu karką…“ „Juk toks žmogus kenkia ne tik sau, bet ir visuomenei! Jei jau pats pasidavei, kam dar kitus mulkini?“ – profesorius A.Aidietis griežtas „valios patologiją“ turintiems žmonėms.

Pagalvokite, ar verta eiti „ligos ieškoti“

Kita priežastis, dėl kurios žmonės miršta per anksti, yra nenoras profilaktiškai tikrintis sveikatą. Tikriausiai ne vienam teko girdėti panašias kalbas: „Ko pas tuos gydytojus vaikščioti, jei gerai jautiesi? Ligų ieškoti? Kai tik nueisi, būtinai ką nors suras!“

Ką tokiems atsakytų Kardiologijos centro vadovas?

„Net trys ketvirtadaliai vyresnių nei 40 metų žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą, – aiškina jis. – O ši liga klastinga tuo, kad sugadina žmogaus „signalizaciją“ – padaro taip, kad jis nieko nejaustų, o tada žaloja visus organus: širdį, inkstus, kraujagysles, smegenis ir visa kita. Juk žmonės, net ir turėdami aukštą kraujo spaudimą, dar gana ilgai jaučiasi gerai. Tačiau padidėjęs kraujospūdis yra vienas pagrindinių rizikos faktorių. Jei nesitikrina ir nesigydo, po kiek laiko sveikata pradeda griūti. O tada jau „griūna“ viskas vienu metu: ištinka infarktas arba insultas, atsiranda inkstų nepakankamumas, užsikemša kojų kraujagyslės ir t. t. Taigi, negydyti arterinės hipertenzijos – mirtina klaida. Aišku, galima ir nesigydyti, bet tada gyvensite trumpai. Pradėsite gydytis – nors ir turėsite problemą, bet gyvensite kur kas ilgiau.“

„Tą patį galima pasakyti ir apie žmones, sergančius hipercholesterolemija (padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje), – toliau aiškina gydytojas. – Ja sergantieji ilgai negyvena – anksti miršta nuo infarkto. Tai – paveldima liga. Paprastai visi tos giminės žmonės turi per daug blogojo cholesterolio, tad jiems nesigydyti šios ligos – tas pat, kas pasmerkti save mirti anksti. Ir gydant yra problemų, bet jeigu nieko nedarysi…

O kaip galima nesitikrinti dėl diabeto? Juk ši ligataip pat paveldima, jeigu jos negydysi, tikrai greitai į kapus nukeliausi.“

Pages: 1 2 3

Contact Us