Ilgaamžiams padės robotai ir „atsarginės dalys“

Japonijoje net 24 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 65 metų. Beje, šis skaičius nuolat didėja. Prognozuojama, kad 2055-aisiais senyvo amžiaus japonų skaičius perkops 40 procentų ribą. Katastrofa šaliai? Anaiptol! Japonų nuomone, tai atveria naujas ekonominio vystymosi perspektyvas.

 Galės dirbti iki 75-erių

Demografiniai pokyčiai, susiję su itin sparčiu visuomenės senėjimu, japonų negąsdina. Atvirkščiai – šį reiškinį jie stengiasi paversti pranašumu. Kokiu būdu?

Suprasdami, kad po kelių dešimčių metų šalyje dirbs vos 50 procentų žmonių ir kad darbingų gyventojų sąskaita nebus galima išlaikyti itin didelio skaičiaus socialiai remtinų šalies piliečių, japonai imasi ryžtingų priemonių. Pirmiausia – kad solidus amžius nebūtų laikomas aktyvaus gyvenimo trukdžiu. Dabar japonai formaliai išeiti į pensiją gali 60 metų, tačiau faktiškai beveik visi jie dirba mažiausiai iki 65-erių. Vidutinei gyvenimo trukmei siekiant apie 90 ir daugiau metų, japonas, išeinantis į pensiją pagal amžių, yra kupinas žvalumo ir jėgų. Tad planuojama, kad 2055-aisiais darbingas amžius sieks 75 metus, ir šalyje dirbs daugiau kaip 70 procentų šalies gyventojų.

Bet ar įmanoma įpusėjus aštuntą dešimtį visą dieną stovėti prie konvejerio? Žinoma, ne. Dėl to ir suka galvas tūkstančiai japonų mokslininkų.

Kuriamos „atsarginės dalys“

Žmogaus gebėjimą dirbti pirmiausia, žinoma, lemia sveikata. Iš neišsprendžiamų problemų sąrašo japonai pamažėle jau išbraukia regėjimo, klausos ir sugebėjimo kramtyti problemas. Į pagalbą akiniams, klausos aparatams ir dantų protezams ateina regeneratyvinė medicina, iš esmės atkurianti prarastus ar susidėvėjusius organus.

Profesoriaus Masae Takachasi iš Kobės fizikos ir chemijos mokslinio tyrimo instituto vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė akies tinklainės atkūrimo metodą, kuris jau pradedamas diegti. Metodo esmė tokia: iš paciento odos ląstelių gaminamos kamieninės ląstelės, o iš jų padaroma miniatiūrinė plokštelė, kuri persodinama pacientui vietoj pažeistos tinklainės dalies.

Profesorius Nobuja Jamanaka iš Kioto iš kamieninių ląstelių išaugino naujas ausies ląsteles. Jau atlikti bandymai su beždžionėle, kuriai persodintos klausos nervo ląstelės, išaugintos iš kamieninių. Žvėrelis puikiausiai girdi.

Japonijos mokslininkai sėkmingai atlieka bandymus ir kepenų, širdies, virškinamojo trakto, kasos regeneracijos srityje. Jie įsitikinę, kad greitai visus susidėvėjusius organus galima bus pakeisti naujais.

Humaniškasis automobilis senjorams

Senyvo amžiaus žmogui vairuoti automobilį tampa per sunku, o tai sukelia nemažai problemų – senolis be mašinos pasmerkia save uždaram egzistavimui ir padidina darbo krūvį socialinių tarnybų darbuotojams.

Taigi kuriamas automobilis, skirtas pagyvenusiems žmonėms. „Protinga mašina“ atpažins klaidingą pedalo „eiga-stabdis“ naudojimą ir pati sustos pavojaus atveju užkirsdama kelią susidūrimams. Automobilis perspės vairuotoją apie raudoną šviesoforo signalą bei ženklą „Stop!” ir pats sustos nesant reikiamos vairuotojo reakcijos. Garbaus amžiaus asmenims skirtame transporte bus įrengtas papildomas apšvietimas, padėsiantis judėti tamsiuoju paros laiku ar per tunelius, taip pat specialūs įrenginiai, palengvinantys durelių ir bagažinės atidarymą. Ypatinga užduotis tenka mašinoje esančiam kompiuteriui: jis turės parinkti saugiausią maršrutą su mažiausiu sankryžų ir posūkių skaičiumi.

Pagrindinis padėjėjas – elektronika

Vyresnės kartos žmonės turi laiko ir pinigų, taigi tiesiog būtina išnaudoti šias aplinkybes.

Japonų specialistai nuolat teikia rekomendacijas savo šalies vyriausybei, kaip įtraukti į darbą kuo daugiau pensininkų ir neįgaliųjų. Kuriami specialūs projektai, vienijantys informacines technologijas ir robototechnikos išradimus.

Gimsta naujas technologijų tipas, kurio rezultatas – galingi elektroniniai robotai, kurie senjorams atliks visus buities darbus. Šie robotai galės tvarkyti kambarius, skalbti, nešioti savo šeimininką (tiesiogine prasme) ant rankų, guldyti jį į lovą, padėti apsipirkti parduotuvėse. Elektroniniai pagalbininkai, kuriuos kuria Tokijo universiteto mokslininkų grupė ir 7 kompanijų specialistai, palaipsniui bus pradėti naudoti nuo 2016 metų. Robotai-slaugės turės rūpintis gulinčiais ligoniais, padės jiems nusimaudyti, su specialiais siurbliukais pagelbės atliekant gamtinius reikalus. Elektroninės slaugės bus nepamainomos vaikščiojant, atliekant gimnastiką, valgant, vartojant vaistus.

Jau įdiegti japonų kompanijos „Cyberdine Systems“ sukurti robotai-asistentai. Tai mechanizuoti įrenginiai, atpažįstantys jutiklių, pritvirtintų prie šeimininko odos, signalus. Šie aparatai padeda sunkiai judantiems žmonėms atsistoti nuo kėdės, eiti, kopti laiptais. Robotą maitina baterija, kurios pakanka trims valandoms.

Pages: 1 2

Contact Us