Ilgaamžiškumo receptai: žolelės, judėjimas ir smalsumas

Kodėl vieni žmonės miršta nesulaukę aštuoniasdešimties, o kiti gyvena 100 ir daugiau metų?  Negana to, iki pat gyvenimo pabaigos išlieka fiziškai ir protiškai sveiki. Ar tiesa, kad Žemėje gyveno žmogus, sulaukęs pustrečio šimto metų?

Žmonija jau seniai bando įminti ilgaamžiškumo paslaptį, tačiau dar niekas nepateikė universalaus recepto. Kiekvienas šimtametis turi vis kitą ilgo gyvenimo paslaptį – vieniems ilgo amžiaus sulaukti padeda sveikas gyvenimo būdas, kitiems – optimizmas ir smalsumas, tretiems – maži malonumai.

„Esu pernelyg užimta, kad numirčiau“

Hedai Bolgar (Hedda Bolgar) būtų sukakę 104 metai. Kai ši moteris mirė šiemet gegužę, iki jos gimtadienio buvo likę vos 3 mėnesiai. Ji buvo žinoma psichoanalitikė, studentų ir pacientų numylėtinė, mokslininkė, itin gerbiama bei vertinama JAV ir Europos moksliniuose sluoksniuose. Moteris gyveno Los Andžele ir dar būdama 102 metų priiminėjo pacientus 4 kartus per savaitę. Amžius jai suteikė puikią galimybę pamąstyti apie savo gyvenimą, nustoti pykti ant savęs dėl netikusių sprendimų ir išsivaduoti nuo kaltės jausmo.

Netgi tas, kuris žinojo, kiek daktarei H.Bolgar metų, paprastai tuoj pat užmiršdavo apie tai, vos ją išvydęs – elegantišką, liekną, besišypsančią ir optimistiškai nusiteikusią. „Esu per daug užimta, kad numirčiau“, – tvirtindavo Heda ir skubėdavo pas savo pacientus, į jogos užsiėmimus, į psichoanalitikų kongresą, tokiu savo gyvenimo būdu dovanodama viltį pagyvenusiems žmonėms, tikindama, kad brandus amžius ir yra laimės periodas.

Būk kaip vėžlys, karvelis ir šuo

Teigiama, kad kinas Li Čing-Junas (Li Ching-Yuen) 1933 metų gegužės 6 dieną mirė sulaukęs daugiau kaip 256 metų. Šis kinas buvo žolelių rinkėjas ir neva visą gyvenimą laikėsi žolelių bei ryžių vyno dietos.

Čengdu universiteto profesorius Vu Čung-Činas (Wu Chung-Chien) aptiko įrašų, kad 1827 metais Kinijos vyriausybė sveikino Li 150-ojo jubiliejaus proga, o 1877 metais – su 200-uoju gimtadieniu. Tačiau šie įrašai kelia abejonių. Yra manančių, kad kinas galėjo prisiimti vyresnių savo šeimos narių (tėvo, senelio), galbūt turėjusių tą patį vardą, tapatybę.

Vienas Li Čing-Juno mokinys pasakojo, kad meistras taip ilgai išgyveno, nes „kasdien reguliariai, teisingai ir nuoširdžiai  mankštinosi“. Pats Li vienam karo vadui pasakė štai tokią ilgaamžiškumo paslaptį: „Išlaikyk ramią širdį, sėdėk kaip vėžlys, vaikščiok vikriai kaip karvelis, miegok kaip šuo.“

Per savaitę – po 1 kg šokolado!

Prancūzė Žana Luiza Kalman (Jeanne Louise Calment) yra neabejotinai ilgiausiai gyvenusi moteris, kurios ilgaamžiškumas patvirtintas dokumentais. Ji gimė 1875 metų vasario 21 dieną, o mirė 1997 metų rugpjūčio 4-ąją, išgyvenusi 122 metus ir 164 dienas.

Ši moteris – ne vienintelė ilgaamžė savo šeimoje. Jos vyresnysis brolis mirė sulaukęs 97 metų, tėtis – likus šešioms dienoms iki 93-ojo gimtadienio, mama – 86-erių.

Žana Luiza buvo ištekėjusi už savo antros eilės pusbrolio, kuris buvo pasiturintis parduotuvės savininkas, tad moteriai niekada nereikėjo dirbti. Ji gyveno nerūpestingą gyvenimą, laiką skirdama tokiems gyvenimo malonumams kaip tenisas, važiavimas dviračiu (jį mindavo iki pat savo 100-ojo gimtadienio), plaukimas, važinėjimas riedučiais, grojimas pianinu ir opera. Būdama 85 metų moteris pradėjo fechtuotis.

Po vyro mirties iki 110 metų ji gyveno viena pati. Į prieglaudą nusprendė keltis tik tada, kai dėl prasto regėjimo ruošdama valgį sukėlė nedidelį gaisrą namuose. Moteris buvo puikios fizinės formos, nuolat vaikščiodavo, tačiau būdama 114 metų susilaužė šlaunikaulį ir po operacijos buvo priversta sėstis į vežimėlį.

Nuo 21 iki 117 metų Žana Luiza rūkė. Tiesa, surūkydavo ne daugiau kaip dvi cigaretes per dieną. Jos racione buvo gausu alyvuogių aliejaus, kuriuo ji pasitepdavo ir odą. Taip pat ji laikėsi portveino dietos ir kas savaitę suvalgydavo beveik 1 kg šokolado. Sakoma, kad iki pat gyvenimo pabaigos Ž.L.Kalman išliko psichiškai sveika.

Smalsi prigimtis ir stipri valia

Straipsnio rašymo metu ilgiausiai pasaulyje gyvenanti moteris buvo japonė Misao Okava (Misao Okawa). Šių metų kovo 5 dieną ji atšventė savo 115-ąjį gimtadienį. Ši senolė niekada neturėjo rimtų sveikatos problemų. Tik būdama 102 metų susilaužė koją. Nuo grįžimo iš ligoninės praėjus vos kelioms dienoms, Misao namuose pradėjo daryti pritūpimus, kad kūnas neprarastų formos.

Osakos universiteto (Japonija) profesorius adjunktas Jasujukis Gondo (Yasuyuki Gondo), kurio specializacija – senų žmonių psichologija, atliko tyrimą ir pastebėjo, kad tie, kurie gyvena ilgiau nei įprasta, turi tokių savybių kaip stipri valia, smalsi prigimtis ir draugiškumas. J.Gondo praleido dieną su M.Okava ir pastebėjo, kad jai būdingos dvi iš trijų minėtų savybių.

Ilgaamžės anūkas pasakojo, kad kai jis buvo vaikas, močiutė žavėjosi profesionaliomis imtynėmis, kas rodo jos smalsumą. Stiprią valią atspindi faktas, kad ji pati mankštinosi, kai susilaužė koją, ir vis dar pageidauja asmenine higiena rūpintis pati. Tačiau ją vargu ar galima pavadinti mėgstančia bendrauti, nes ji mieliau renkasi leisti laiką viena megzdama nei kompanijoje su kitais prieglaudos gyventojais. Vis dėlto ji turi puikų humoro jausmą. Kai J.Gondo paklausė, ar ji bus laiminga, jeigu jis ją kopijuos, kad gyventų tiek pat, kiek ji, senolė nusijuokė ir atsakė: „Tai nebus taip lengva, kaip tu manai.“

Šis straipsnis buvo atspausdintas žurnale „Šeimos sveikata“.

SS_LOGO.indd

 

 

 

Contact Us