Imunitetą stiprina meilė ir gera nuotaika

 Imunitetą stiprina meilė ir gera nuotaika

Kodėl vieni žmonės nepasiduoda ligai netgi epidemijos metu, o kiti pasigauna infekciją net tada, kai apie ją nieko negirdėti? Mikrobiologai tvirtina, jog epidemijos renkasi žmones, kurių ląstelėse esama vadinamųjų „molekulinių taikinių“. Tačiau visais laikais būdavo žmonių, be jokių ypatingų apsaugos priemonių dirbusių su ligoniais nuo epidemijos pradžios iki pabaigos ir išlikusių sveikų!

 Neretai lemiamu veiksniu tampa nuostata

Taigi viskas priklauso ne nuo virusų, o nuo organizmo būklės, kuriai esant jis būna „pasirengęs“ užsikrėsti ir „sutinka“ sirgti. Daugelis sutiks su tuo, jog imunitetas priklauso nuo žmogaus nuotaikos ir dvasinės būsenos. Štai pavyzdys: vaikas suserga vėjaraupiais, o jo mama kitą dieną taip pat pajunta lengvą negalavimą. Ji prisimena, kad vaikystėje nebuvo sirgusi šia liga, taigi jos organizmas neturėjo galimybės išsiugdyti atsparumo. Dėl visa ko paskambina savo mamai, norėdama įsitikinti, sirgo ar ne. Močiutė nustebina be užuolankų pareikšdama: „Negi neprisimeni? Aišku, sirgai.“ Apsidžiaugusi: „Štai kaip! Vadinasi, imunitetas yra – nesusirgsiu!“, moteris drąsiai slaugo sergantį vaiką, o jos pačios negalavimus tarsi vėjas nupučia. Ir tik kai mažylis pasveiksta, močiutė prisipažįsta ją apgavusi. Tai, kad nuolat kontaktuodama su ligoniu moteris liko sveika, – pagyvenusios moters išminties rezultatas. Aišku, ir pačios slaugytojos nuostata, jog tikrai nesusirgs.

 Imunitetą silpnina tai, kas kenkia virškinimui

Tiesioginės įtakos imunitetui turi gyvenimo būdas. Vėlyvas ėjimas gulti, naktinis darbas, nereguliari mityba, persivalgymai, stresai ir nuovargis labai silpnina imuninę sistemą. Suprantama, daug ką lemia ir paveldimumas, ir amžius. Tačiau iš prigimties silpną organizmo atsparumą galima sustiprinti.

Imunitetas priklauso ir nuo mitybos bei maisto įsisavinimo. Esant geram apetitui ir puikiam virškinimui, jis stiprėja. O tai, kas kenkia virškinimui, jį silpnina. Ajurvedos specialistai pataria teikti pirmenybę šviežiems, lengvai įsisavinamiems, ekologiškiems produktams: natūraliam pienui ir jogurtui, daržovėms, vaisiams, kruopoms, pataria vengti pramoniniu būdu smarkiai apdorotų, konservuotų ir šaldytų produktų. Vakarykštis maistas, naudojant daug chemikalų išauginti daržovės bei vaisiai, konservantų turintys produktai labai apsunkina virškinimo sistemą ir užkemša energijos cirkuliavimo kanalus, padarydami imuninę sistemą vangią.

Imunitetą stiprina kai kurie prieskoniai: ciberžolė, imbieras, pankoliai. Jais galima gardinti arbatą, daržovių, ryžių patiekalus. Taip pat padeda masažas, stimuliuojantis visus kūno organus ir pašalinantis iš organizmo šlakus bei toksinus.

Švara ir grynas oras – geriausia profilaktika

Keletas žodžių apie tokį paplitusį virusinį susirgimą kaip sloga. Liaudies medicinos receptai šiuo atveju labai panašūs į naudojamus jogų: reikia valyti nosies landas ir skalauti gerklę. Viso kūno švara – geriausia virusinių infekcijų profilaktikos priemonė. Kai tik visi aplinkui pradeda čiaudėti ir kosėti, kuo rečiau lankykitės didesnio žmonių susibūrimo vietose, mažiau vaikščiokite į svečius ir rečiau (jei tik įmanoma) naudokitės visuomeniniu transportu. Užsikrėsti ligomis gryname ore praktiškai neįmanoma. Daugiau vaikščioti pėsčiomis labai pravartu, juk nuo to priklauso mūsų nuotaika, žvalumas, vadinasi, ir atsparumas infekcijoms.

Suprantama, visi išvardyti būdai veiksmingi tik laikantis jų reguliariai ir ilgai. Jie privalo virsti gyvenimo būdu, lygiai, kaip ir gera nuotaika – mąstymo būdu.

Kodėl organizmas nusileidžia ligai?

Esame įpratę žvelgti į ligą (juo labiau – į sunkią) kaip į kažką atklydusį iš išorės, apgulusį organizmą ir sutrukdžiusį sėkmingą jo egzistavimą. Bet iš tiesų priežastis, dėl kurios organizmas nusileidžia ligoms, dažniausiai slypi mūsų pačių požiūryje į pasaulį ir į save. Paversti šią temą populiaria pavyko amerikietei Luizai Hey, bet faktas, kad mūsų nuotaika turi įtakos fiziologiniams procesams, iš tikrųjų buvo žinomas labai seniai. Taigi nemaža fizinių ligų neseniai imta laikyti psichosomatinėmis todėl, kad jas sukelia psichinės priežastys. Esama pagrindo manyti, pavyzdžiui, kad meteorizmą (skausmą nuo žarnyne susikaupusių dujų) sukelia baimė ir užsisklendimas savyje, venerines ligas – kaltės jausmas ir pasirengimas būti nubaustam, širdies priepuolius – išvijimas iš širdies bet kokio džiaugsmo vardan karjeros ir pinigų, vėžį – senos skriaudos, radikulitą – veidmainystė ir baimė prarasti materialinę gerovę…

Mūsų emocijos ir žodžiai – materialūs, sena blogų minčių ir prakeiksmo baimė turi rimtą pagrindą. Tad nėra geresnės profilaktikos kaip gera nuotaika, ir nėra geresnės gydymo priemonės už meilę.

Tad linkėkite vieni kitiems meilės ir būkite geri – tada gerumo sulauksite ir iš artimųjų, sustiprės atsparumas ir niekada nesusirgsite!

 Šis straipsnis buvo atspausdintas žurnale „Šeimos sveikata“.

SS_LOGO.indd

 

Contact Us