Kaip maitintis „maisto pertekliaus“ laikais

J_Dobrovolskiene_DSKažkada žmonės sotinosi tuo, ką sumedžiodavo arba rasdavo miškuose ir laukuose. Niekas nesirinko, ką valgyti, svarbiau buvo apskritai turėti maisto. Dabar gyvename maisto pertekliaus laikais. Apie tai, kaip maitintis, kad būtume ne tik liekni, bet ir sveiki, pasiteiravome Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja dietologės Jūratės DOBROVOLSKIENĖS.

 – Visi žinome, kad riebiai valgyti – nesveika, tačiau, kai už lango spaudžia šaltukas, gal galime ramia sąžine kirsti lašinius, karbonadus, karkas? Juk organizmui reikia šilumos.

 – Normaliai sveriančiam žmogui, kai kūno masės indeksas (KMI) yra apie 25, kuris fiziškai aktyvus, suvartojamų per dieną kalorijų kiekį galima padidinti 10 procentų. Tačiau, jei žmogus nutukęs, turi sveikatos problemų, nepatarčiau nuo šalčio gintis riebiu mastu. Tiems, kurie sako, kad mūsų tėvai ir seneliai valgė daug riebiau, vartojo taukus, o ne aliejų, ir buvo sveiki, atsakyčiau taip: anuomet žmonės daug sunkiau dirbo. O kaip gyvename mes? Visą darbo dieną dažnas sėdi prie kompiuterio, į darbą ir iš darbo važiuoja automobiliu, vakare laisvą laiką praleidžia namie prie televizoriaus. Visiškai sumažėjęs fizinis aktyvumas – mūsų amžiaus problema. Šis veiksnys ir per daug kalorijų turintis maistas, tiksliau, nesugebėjimas skaičiuoti ir riboti kalorijų šiuolaikinį žmogų veda į pražūtį. Tai, kas tiko prieš 100 metų, dabar jau nebetinka.

– Nejaugi dabar reikia gyventi nuolat skaičiuojant kalorijas?

 – Kiek degalų telpa į automobilio baką, žinome. Jei jų trūksta, užsidega lemputė. O kaip su žmogaus organizmu? Lemputė užsidega, bet tik tada, kai žmogus netinkamai gyvendamas, bet kaip maitindamasis suserga rimtomis ligomis. Lietuva – viena pirmaujančių Europos šalių, kurių piliečiai dažniausiai serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, dėl to patiria infarktus, insultus. Vieni miršta, kiti lieka iš dalies darbingi. Kodėl? Manau, kad daugelis iš jų nesidomėjo sveikos gyvensenos, mitybos būdais, fiziniais pratimais. Mano manymu, kiekvienas žmogus privalo žinoti, kiek kalorijų ir kokią maistinę vertę jo organizmas gauna valgant vienokį ar kitokį maistą.

– Girdėjau teiginį, kad reikia maitintis taip, kaip tai daro sergantieji diabetu. Esą jiems paskaičiuotas kalorijų kiekis yra optimalus kiekvieno žmogaus organizmui. Ar tiesa?

 – Tiesa arti, bet yra išlygų. Priklauso nuo žmogus ūgio ir sudėjimo, svarbus kūno masės indeksas. Primenu, kad kalbėdami apie sveikatą turime turėti omenyje ne tik suvartojamų kalorijų kiekį, bet ir baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų balansą maiste. Taip pat turime paisyti valgymo kultūros. Jei šeimoje – chaosas, valgoma bet kada ir bet kas, vaikas ugdosi blogus įpročius, jis ir užaugęs gyvena negalvodamas, ką deda į burną. Tad nieko nuostabaus, jei ilgainiui ims kamuoti įvairūs negalavimai.

– Tai vis dėlto, žmonės mėsėdžiai ar ne?

 – Be jokios abejonės, žmonės turėtų valgyti viską. Mes esame „visavalgiai“.

– Kartais atrodo, kad pasaulį apėmęs lieknų žmonių kultas. Norėdamas atitikti kažkieno nustatytus standartus ne vienas metasi į žaliavalgystę, tampa vegetarais ar veganais.

 – Sakyčiau, kad liekna figūra tampa mūsų amžiaus rykšte. Čia reikia kalbėti ir apie papildų pramonę, maisto produktų be riebalų gamybą, kovą su greito maisto gamintojais. Visa tai sufokusuota į vieną tikslą – liekną figūrą.

– Argi tai blogai?

 – Blogai tai, kad žmonės tampa lengvatikiais. Blogai, kai perlenkiama. Išgerti vieną žalią kokteilį per dieną – labai gerai. Tačiau, kai turėdamas virškinimo problemų žmogus tampa žaliavalgiu, gali būti, kad jis savo sveikatai labiau pakenks nei padės. Manyčiau, kad protingi verslūs žmonės „super sveikos“ mitybos burbule randa nišų, kaip užsidirbti pragyvenimui, belieka tik populiarinti įvairias sveiko maisto idėjas, rasti vartotojų, kurie jomis įtikės.

– Tačiau įvairiausių dietų buvo laikomasi ir Graikijoje, ir Senovės Romoje, ir viduramžiais.

– Šiuolaikinėje medicinoje pirmieji dietologijos daigai pradėjo rastis 19 a. pradžioje, kai pažengus į priekį chemijai, fizikai, biologijos mokslams buvo prabilta apie maisto sudėtines dalis. Tuomet taikytos dietos kito atsirandant vis naujiems moksliškai patvirtintiems įrodymams. Šiandien įrodyta, kad omega 3 polinesočiosios riebalų rūgštys teigiamai veikia žmogus sveikatą, tad vartoti jų papildus, naudoti sėmenų aliejų arba valgyti riebią jūrinę žuvį kelis kartus per savaitę galiu rekomenduoti kiekvienam žmogui. Mokslui nestovint vietoje ilgainiui gali atsirasti naujesnių teiginių apie šių riebalų rūgščių gerąsias savybes.

– Sakoma, kad sėmenų aliejus geriau nei žuvų taukai, nes jis – augalinės kilmės. Esą jis labiau tinka mums, lietuviams, nes yra iš mūsų krašte auginamų augalų.

– Sėmenų aliejus – puikus produktas. Jis turi daugiausiai omega 3 rūgščių iš visų mums žinomų augalinių aliejų. Jį patarčiau vartoti su maistu natūraliu pavidalu. Tačiau niekas nepatvirtino, kad omega 3 polinesočiosios riebalų rūgštys, esančios sėmenų aliejuje, yra vertingesnės nei jūrinių žuvų riebalų.

Pages: 1 2 3

Contact Us