Kaip sutikti šventes be pykčio

Sventes_nepykPsichologai neslepia – po švenčių jiems prasideda tikras darbymetis. Kai kurie žmonės švęsdami Kalėdas ir Naujuosius metus taip susipyksta su savo artimaisiais, kad be specialistų pagalbos nesugeba rasti išeities.

Kokios šventinio pykčio priežastys ir kaip išvengti nesutarimų? Apie tai kalbamės su medicinos psichologe, psichoterapeute Genovaite Petroniene.

Gelbsti šventinis scenarijus

 – Dėl ko dažniausiai po švenčių žmonės kreipiasi į psichologus?

– Dažniausiai dėl santykių pablogėjimo, konfliktų, kurių nepavyksta užglaistyti, dėl vienas kitam išsakytų žodžių. Pačios šventės netampa pykčio priežastimi. Paprastai santykiai jau kurį laiką blogėja, bet per šventes susėdus už bendro stalo viskas iškyla į paviršių. Todėl daugiausia klientų pas psichologus ir ateina vasarį.

– Kodėl per šventes susipykstame?

– Žmonės dažniausiai susėda švęsti neturėdami jokios aiškios programos, ką darys, kaip bendraus, nesusimąstydami, kokia yra šventės prasmė. Kadangi čia, skirtingai nei darbe, kur nustatytos tam tikros taisyklės, niekas nedraudžia elgtis kaip nori, žmonės ir pradeda vieni kitus erzinti. Emocijas dar labiau užaštrina alkoholis – ko žmonės nepasako būdami blaivūs, tai išrėžia išgėrę.

– Ar šventinio scenarijaus sukūrimas padėtų sumažinti konfliktų tikimybę?

– Bet koks taisyklių buvimas ir proto įsikišimas gelbsti nuo per didelio emocijų išsiliejimo. Tad jeigu tik įmanoma sukurti kokį nors šventinį scenarijų, sudėlioti šventę į lentynėles – nuspręsti, kas, ką ir po ko darys, kas ką pasisakys, sukurti žaidimus, ritualus, nueiti į bažnyčią – tai gali sėkmingai padėti sumažinti įtampą. Net ir televizoriaus žiūrėjimas padeda šiek tiek prigesinti galimus pykčius, bet ne visiems – nes juk šeimoje kalbamasi ir tuomet, kai rodo kokią nors laidą.

Susipyksta ir meilužiai

 – Kokie žmonės per šventes dažniausiai susipyksta ir kodėl?

– Dažnai konfliktuoja tėvai su savo vaikų šeimomis. Jeigu tėvų ir vaikų šeimos blogai sutaria, jie dažniausiai ir susitinka tik per šventes. Tad nieko keisto, kad kaip tik tuomet pykčiai ir paaštrėja: tėvams gali nepatikti, kaip vaikai gyvena, jie gali norėti atžalų gyvenimus pareguliuoti.

Kita dažnai besipykstančiųjų kategorija – tėvai ir jų paaugliai vaikai, kurie nori švęsti šventes savaip, su draugais.

Jeigu kas nors šeimoje piktnaudžiauja alkoholiu, dažniausiai jų artimiesiems šventės būna liūdnos, eilinį kartą juo nusivilia, nuo jo atitolsta.

Kai kurios moterys per šventes pasidaro irzlios, nes pervargsta. Jeigu turinti mažų vaikų mama paprastą dieną juos gali nuvesti į darželį ir taip pailsėti, tai per šventes ji turi pasirūpinti ir šventiniu stalu, ir dovanėlėmis, ir vaikais. Net ir neturinčios mažų vaikų moterys neretai pervargsta nuo pasiruošimo šventėms – kambarių tvarkymo, maisto gaminimo.

Dar viena besipykstančiųjų kategorija yra meilužiai. Šie žmonės per šventes jaučiasi palikti ir kelia vienas kitam meilės scenas. Neištikimieji bando vogčiomis paskambinti ar parašyti žinutę, o tada vyras arba žmona susigaudo, kad kažkas vyksta už nugaros, arba meilužė įsižeidžia, kad jai nepakankamai skiriama dėmesio.

Konfliktuoja poros ir tada, kai susiklosto „mano–tavo vaikai“ situacija, tai yra, kai vaikai iš ankstesnių santuokų atvežami, tarkim, tėvui, o naujoji jo žmona nenori tų vaikų matyti.

Taigi, per šventes tenka susidurti su tuo, ko paprastai įmanoma išvengti.

Pages: 1 2

Contact Us