Kas kenkia sveikatai ir laimei

Giedre_zalyteMes kasdien priimame įvairių sprendimų, kurie, kaip rodo vis daugiau mokslinių tyrimų, tiesiogiai veikia mūsų kūną ir psichiką, o kartu ir laimę. Kartais tai žinome ir priimdami sprendimus apie tai pamąstome. Tačiau būna ir kitaip – kartais net nenutuokiame, kaip vienas ar kitas poelgis nulemia mūsų ateitį.

Mokslininkai įvardijo dažniausias klaidas, kurios trukdo žmonėms gerai jaustis ir būti laimingiems.

Giedrė Žalytė, psichologė, kognityvinės ir elgesio terapijos specialistė

Artimų santykių vengimas (santuokos, artimų draugysčių, ryšių su šeima)

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad žmonės, palaikantys artimus ryšius su kitais, rečiau serga somatinėmis ligomis ar depresija, rečiau žudosi, ne taip dažnai tampa priklausomi nuo alkoholio ir ilgiau gyvena. Beje, įdomu tai, kad šie dėsningumai galioja ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, kurie gamtoje gyvena grupėmis. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu buvo pastebėta, kad narveliuose gyvenantys triušiai, kuriuos prižiūrėtojai nuolat paglosto, yra sveikesni nei niekad neglostomi, net jeigu ir vienų ir kitų gyvenimo sąlygos daugiau niekuo nesiskiria.

Sėdėjimas visą dieną

Vis daugiau duomenų rodo, kad ilgas kasdienis sėdėjimas neigiamai veikia daugybę svarbių organizme vykstančių procesų. Sėdintys daug valandų per dieną labiau rizikuoja nutukti, susirgti širdies ligomis ir diabetu net ir tuomet, jeigu reguliariai sportuoja. Ilgai sėdint organizme mažėja gerojo cholesterolio, smarkiai krenta riebalus skaidančių enzimų lygis, mažėja insulino efektyvumas. Svarbu prisiminti, kad sėdėjimas sumuojasi – mes sėdime darbe, automobilyje ar autobuse, gydytojo laukiamajame, namuose žiūrėdami televizorių ir t. t. Išeitis: kiekvieną kartą pasinaudoti proga pastovėti ar pajudėti, kur galima – eiti pėsčiomis, lipti laiptais užuot važiavus liftu, autobuse verčiau pastovėti, o biure kartas nuo karto pakilti nuo kompiuterio ir pasivaikščioti.

Nuolatinis skubėjimas neleidžiant sau nė minutei atsikvėpti

Ko gero mūsų seneliams dabartinis gyvenimo ritmas būtų atrodęs beprotiškas, nors jie tikrai daug dirbo. Pavyzdžiui, vos prieš keletą dešimtmečių gana didelė dalis žmonių bent keletą minučių per dieną skirdavo maldai, kada pabūdavo susikaupę, nieko nedarydavo ir nejausdavo dėl to kaltės. Dabar daug kas atranda jogą ar meditaciją kaip būdą šiek tiek pabūti su savimi. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliari joga ar meditacija labai teigiamai veikia žmogaus psichinę sveikatą, mažina nerimą ir stresą bei depresijos riziką. Mūsų smegenims, kad jos gerai veiktų, svarbu ne tik miegas, bet ir atokvėpio valandėlės dienos metu.

Nepriklausymas bendraminčių grupei

Žmonės, priklausantys bendraminčių grupei, pavyzdžiui, religinei ar kitokiai, jaučiasi laimingesni ir yra sveikesni. Prisiminiau savo vis dar žvalią ir gyvybingą 91 metų kaimynę iš Aukštaitijos, kuri prieš keliasdešimt metų likusi našlė atvažiavo į Vilnių ir apsigyveno kartu su suaugusiais vaikais. Dar visai neseniai kiekvieną penktadienio vakarą ji eidavo dainuoti „su močiutėmis“. Šios senutės, kiek žinau, niekada nekoncertavo, ir net apie tai negalvojo, tačiau reguliariai susėsdavo kartu padainuoti tiesiog savo malonumui.

Savo kūrybingumo ignoravimas

Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, laisvalaikiu skiriantys laiko meniniams užsiėmimams, mažiau rizikuoja susirgti depresija, jaučia mažiau nerimo ir daugiau teigiamų emocijų. Paaiškėjo netgi  tai, kad ŽIV apsikrėtę asmenys rašydami kūrybinius tekstus sustiprino savo imuninės sistemos funkciją.

Nuolatinis laiko leidimas patalpose

Tiksliai žinoma, kad vien kasdienis pabuvimas natūralioje dienos šviesoje (net kai apsiniaukę) gerina nuotaiką ir mažiną depresijos riziką. O jeigu žmogus būdamas lauke atranda iki tol nematytų vietų (net jei tai dar neatrastas takelis parke), ne tik gerina fizinę formą, bet ir leidžia patirti atradimo džiaugsmą bei stiprina pasitikėjimą savimi.

Susitelkimas į vartojimą, užuot pačiam stengusis būti naudingam

Eleonora Ruzvelt yra sakiusi: „Kai žmogus nustoja stengtis būti naudingas, jis pamažu pradeda mirti.“ Kad gyventume laimingą ir prasmingą gyvenimą, daugumai mūsų svarbu jausti, jog vienu ar kitu būdu esame naudingi kitiems.

Pages: 1 2

Contact Us