Liūdna storulės Vilmos istorija

Lengvų būdų atsikratyti antsvorio nėra, dažnai visos pastangos būna bergždžios. Apie tai – 54 metų Vilmos patirtis.

Tikros ar menamos priežastys

„Nuo vaikystės buvau „tešlė“ – nutukusi. Turėjau labai rūpestingą močiutę, kuri mėgo ruošti mano mėgstamus patiekalus ir vis ragino valgyti. Labai mėgau bulvių košę“, – prisimena ponia Vilma.

Kaip košmarą ji atsimena fizinio lavinimo pamokas. Lankstumo jai pakako, bene vienintelė klasėje padarydavo špagatą, bet bėgimas, šuolis per ožį, lipimas virve buvo siaubas. Kai vėlesnėse klasėse fizinio lavinimo pamokose reikėdavo dalyvauti trumpa apranga, bėgdavo iš pamokų – buvo labai gėda dėl savo kūno. Ji labai džiaugėsi paauglystėje beveik atsikračiusi antsvorio. 170 centimetrų ūgio mergina svėrė 70 kilogramų ir, nors dauguma jos bičiulių buvo daug lieknesnės, nekompleksavo dėl svorio. Ji puikiai prisimena savo matmenis: ne idealūs 90:60:90, tačiau visai neblogi – 96: 68:102 cm.

Deja, per nėštumą Vilmos svoris pasiekė 100 kilogramų, jų nepavyko atsikratyti ir pagimdžius:

„Negalėjau suprasti: valgiau, regis, tiek pat kaip anksčiau, rūpesčių, lakstymo buvo per akis, bet svoris nekrito. Tada pradėjau kompleksuoti. Tokiai storai nesinorėjo nei dailiau apsirengti, nei kur nors išeiti. Anksčiau mėgau nueiti į koncertus, teatrą, o sustorėjusi kurį laiką tiesiog nedrįsau kelti kojos iš namų. Liūdesį slopinau valgydama.“

800 kalorijų dieta

Vilma pasiryžo gydytis būdama 28-erių. Pažįstamų medikų dėka jai pavyko atsigulti į Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos kliniką. Gydymą sudarė vadinamoji kinų dieta, 800 kalorijų maisto davinys parai, kineziterapeuto paskirtos mankštos, fizioterapijos procedūros, dvi klizmos per savaitę, masažas ir nuodugnus sveikatos patikrinimas. Moteris džiaugėsi, kad tada ją ištyrė įvairių specialybių medikai, sutvarkė net dantis.

Pusryčiams paprastai tekdavo pasitenkinti virtu kiaušiniu su kava, priešpiečiams – maždaug puse stiklinės daržovių salotų, pietums – lėkšte sriubos, nemažu gabalu garuose virtos jautienos su daržovėmis, o vakarienei – puse lydyto sūrelio, maždaug 100 gramų lieso sūrio ar varškės. Troškulį malšino nesaldinta arbata.

„Gulint ligoninėje laikytis tokios dietos nesudėtinga. Bet per dvi savaites numečiau tik 3 kilogramus, po kažkiek laiko dar tiek svorio nukrito. Nors dauguma kitų kartu ligoninėje gulėjusių moterų sulyso dvigubai, vis tiek jaučiausi laimingesnė, lengvesnė. Nors tas savijautos pagerėjimas jaunystėje – gana sąlyginis. Juk buvau energinga, veikli, daug judėjau“, – prisimena Vilma.

Gydymo ir savęs paieškos

 Moteriai buvo nustatytas hipotalaminis sindromas. Sergantieji šia liga turėjo teisę kartą per metus gydytis ligoninėje ir gauti kelialapį į sanatoriją. Vilma gydėsi kone kasmet, tačiau normalaus kūno svorio pasiekti jai nepavyko. Pirmąkart gydymo įstaigoje ji gydėsi 28 dienas, po kelerių metų – 18, dar vėliau – tik po 12 dienų, o prasidėjus pertvarkai šios galimybės neteko. Tačiau tarybinė nutukimo gydymo metodika Vilmai nepadėjo.

Antsvoris moteriai nesutrukdė įkurti nekilnojamo turto prekybos bendrovės ir sėkmingai dirbti, o įgyta statybininkės specialybė suteikė pranašumo prieš kitus turto vertintojus. Ji tobulinosi, studijavo magistrantūroje. Tačiau sumaniusi atsisakyti savo verslo ir įsidarbinti, pakalbėjusi su potencialiais darbdaviais, išgirsdavo: „Atsiprašome. Jūsų kvalifikacija mums pernelyg didelė.“ Ji suprato kitaip: „Jūs mums pernelyg didelė.“ Moteris nepasidavė ir atrado kitą nišą tapo eksperte ir viešosios įstaigos vadove, įkūrė naują įmonę.

Tačiau atsikratyti antsvorio visiškai nesisekė. Besikonsultuodama su įvairiais specialistais išgirdo, kad užblokuotas jos sotumo centras smegenyse (todėl nejaučia sotumo), o tai – paveldėtas sutrikimas. Paguldyta gydytis į Valgymo sutrikimų centrą, Vilma sužinojo, kad jos bazinei medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir širdies darbui palaikyti per dieną būtinai reikia gauti 1500 kalorijų. Moteris įprato gerti prieš valgį, valgyti 3–4 kartus, pietauti visada 12 val., ilgai kramtyti ir lėtai nuryti kiekvieną kąsnį, buvo paskirta 1200 kalorijų dieta. Bet svoris nekrito. Slaugytojos ir net gydytojai kelis kartus tikrino jos spintelę, daiktus, kišenes, ar ji paslapčia ko nors nevalgo, – negalėjo patikėti, kad net ši dieta nepadeda. Tiesa, pusmetį pasilaikiusi dar griežtesnės dietos, buvo numetusi 10 kg.

 Pasaulio patirtis ir išbandyti būdai

 Vilma neslėpė, kad, kol nėra stresų, bėdų, vidinės įtampos, – laikosi, nepuola prie šaldytuvo. Kai iškyla daug problemų (rask verslą be jų!) – valia išgaruoja. Tad tie numesti 10 kg grįžo. Ir dar 5 prisidėjo…

Kelis kartus moteris gulėjo ligoninėje, o už gydymą mokėjo pati: „Mokėjau už tai, kad man neleistų valgyti ir skatintų daugiau sportuoti. Per 10 dienų numečiau kilogramą.“

Pages: 1 2 3

Contact Us