Vidmantas Urbonas: svarbu nusibrėžti ribas

Urbona

 

Straipsnio autorė: Irma Dubovičienė

Panevėžietis, perplaukęs visą Nemuną, Baltijos jūrą bei visų žemynų ežerus, jaučiasi ne nugalėtoju, o gamtos dalimi.

Po Jaučio Zodiako ženklu gimęs Vidmantas Urbonas šį pavasarį peržengė 56 gyvenimo metų slenkstį. Rusvas veidas išduoda, kad vyras daug būna gryname ore, nors individualios treniruotės dabar nėra įtemptos, daugiau laiko jam, nusipelniusiam Lietuvos triatlono treneriui, tenka praleisti su jaunaisiais auklėtiniais. O galvoje jau bręsta naujas projektas.

Mintimis jau lanko Nepalą

Pasaulinio garso ultratriatlonininkas kol kas ilsisi po dviejų didelių praėjusių metų plaukimų per Afrikos ir Europos žemynų gėlavandenius telkinius. Etiopijoje 1,7 km aukštyje virš jūros lygio esantį Tana ežerą, 49 km atstumą, lietuvis kirto per 14 val. 26 min. Senojo žemyno aukščiausiame taške (433 m virš jūros lygio), Šveicarijoje, plytintį Keturių kantonų ežerą Vidmantas perplaukė išilgai, 37 km ruožą sieksniavo 12 val. 15 min.

Tai buvo paskutiniai plaukimai penkerius metus trukusioje ekologinėje ežerų epopėjoje, kuria siekta atkreipti visuomenės dėmesį į gėlo vandens trūkumą pasaulyje, į jo taršą. Kiekvieną žygį V.Urbonas skyrė ir savo šalies svarbioms datoms atminti, simboliškai sugretindamas kovą už laisvę ir kovą už vandenį. Pastarųjų metų žygiai buvo dedikuoti 150-osioms 1863 metų sukilimo prieš carizmą metinėms ir Stepono Dariaus bei Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms. Šiemet „Vagos“ leidykla išleido albumą „Vanduo – tai gyvybė“, pasakojantį apie išmėginimų kupiną ir prasmingą akciją gėlo vandens problemai pasaulyje akcentuoti.

Baigiamąjį ekologinio projekto akordą Vidmantas dar planuoja. Mintys vis dažniau nuklysta į Nepalą. Perplauktas Baikalas yra didžiausias gėlavandenis vandens telkinys, ir į šaltus jo vandenis pasinerti sportininkui buvo garbės reikalas. Aukščiausias ne tik Azijoje, bet ir pasaulyje – 5,9 km aukštyje esantis, sunkiai pasiekiamas Tiličo ežeras. Antrasis pasaulyje aukščiausias ežeras Titikaka (Pietų Amerika, Peru/Bolivija), kurį V.Urbonas perplaukė 2009 m., yra gerokai žemiau – 3,8 tūkst. km virš jūros lygio. Plaukimas dideliame aukštyje ypač sudėtingas: trūksta deguonies, todėl neįmanoma įkvėpti visais plaučiais, be to, labai šalta.

Po mėnesio kito sportininkas pradės ruoštis, organizmą pratinti prie ypač didelio krūvio. Rytinis krosas, plaukimas Nevėžyje ar vadinamosiose Panevėžio mariose. Žiemą 15–20 min. maudynės eketėje. Po pusryčių – darbas, treniruotė su vaikais. Vakare – vėl individuali treniruotė.

Intensyvus pasirengimas žygiui trunka 4–5 mėnesius. Tai ne tik kūno grūdinimo, ištvermės treniruotės. Vyksta rėmėjų paieška – be to joks projektas nebūtų įmanomas. Juk į kelionę plaukikas vyksta ne vienas, o su komanda, kurioje turi būti gydytojas, gelbėtojai, rėmėjų fotografas ir, žinoma, pirmoji pagalbininkė žmona Rita. Ultratriatlonininkas džiaugiasi, kad pastaraisiais metais rėmėjų rasti lengviau, jie sąmoningesni, nekelia savo sąlygų, kaip pasitaikydavo anksčiau. Pasirengimo žygiui mėnesiais auga stresas ir žmonai Ritai: ji atsakinga už medikamentų, maisto, visų reikalingų daiktų suruošimą.

Išmatuoti galimybių ribas

Atrodo, tarsi Vidmantas Urbonas visą savo gyvenimą siektų išmatuoti, praplėsti savo galimybių ribas. Jis jau buvo iškovojęs Lietuvos triatlono čempiono vardą, vėliau – ne vieno pasaulio čempionato prizines vietas, ir tuo, žinoma, nepasitenkino. Panevėžio ir visos Lietuvos sporto aistruoliai 1996-ųjų spalį buvo sužavėti: trisdešimt aštuonerių sportininkas Panevėžio baseine pasiekė paros triatlono pasaulio rekordą: per 8 val. nuplaukė 25 km 250 m, per tokį pat laiką dviračiu nuvažiavo 241 km, per tiek pat valandų nubėgo 85 km 203 m 30 cm. Po dvejų metų Meksikoje Vidmantas iškovojo pasaulio dvidešimtgubo ultratriatlono čempionatą (per šios rungties varžybas sportininkai 76 km plaukia, 3600 km varžosi dviračiais, 844 km – bėgimo takelyje).

Ištvermė, psichologinis pasirengimas daro stebuklus. Mokslininkai teigia, kad išbūti 15 min. lediniame vandenyje yra neįmanoma, nesuderinama su gyvybinėmis funkcijomis. Vidmantas Urbonas įsitikino, jog tai įmanoma. Plaukiant per Baikalą, kurio vanduo buvo vos 4 laipsnių (plaukimas iš viso truko 17 val. 42 min.), organizmas atvėso tiek, kad termometras nebereagavo – neužteko padalų. Nuo stingdančio šalčio negelbėjo nei apsauginis kostiumas, nei šilumą sulaikantys tepalai. Pavojingai sušalusį plaukiką atšildė patyrusi komanda, vėliau nebuvo jokių sveikatos sutrikimų, net slogos.

„Svarbu susikoncentruoti, nusiteikti. Ribas galima nusibrėžti. Turbūt ne kiekvienas jas ir suvokia“, – įžvalgomis dalijasi Vidmantas, akcentuodamas psichologinį momentą. Pasak brandaus sportininko, savo galimybių ribas norintis pažinti žmogus sugeba save kontroliuoti, geriau jaučiasi. Tiesa, su amžiumi fizinių galimybių ribos keičiasi. Vienokios jos, kai tau 20, kitokios – kai 60. Tad savęs ieškojimas yra nepaliaujamas…

Pages: 1 2 3

Contact Us