NEMIGA yra ne juokai…

Nors mokslininkai iki šiol nežino tikslaus atsakymo, kokią reikšmę mums turi miegas, visi jie neabejoja: miego trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, įskaitant depresiją, antsvorį ir širdies ligas. Ilgalaikė nemiga yra tikra kankynė, o likęs be miego žmogus gali netgi numirti.

7 valandos ir 15 minučių

 Miegas laikomas vienu pagrindinių kūno poreikių, tačiau, skirtingai nei valgymas ar kvėpavimas, nėra iki galo aišku, kodėl jis mums toks reikalingas. Miego reikšmę bando paaiškinti daugybė teorijų. Vieni mokslininkai mano, kad miegas yra procesas, kurio metu smegenys atsijungia, kad galėtų sukaupti dienos atsiminimus. Kiti, pavyzdžiui, Niujorko „Bellevue“ ligoninės Miego sutrikimų centro vadovė daktarė Džois Volsleben (Joyce Walsleben), mano, kad miegas yra svarbus kūno hormonams reguliuoti.

Vis dėl to abi šios teorijos nėra išbaigtos ir, kaip yra rašęs Čikagos universiteto profesorius emeritas, miego ekspertas daktaras Alanas Rečtšafenas (Allan Rechtschaffen), „miegą galima vadinti didžiausiu atviru biologijos klausimu. Kol miegame, mes nesidauginame, neginame ar neauklėjame vaikų, nerenkame maisto, neuždirbame pinigų, nerašome straipsnių ir taip toliau“.

Nelengva atsakyti ir į klausimą, kiek žmogui reikia miego. Manoma, kad tai – labai individualu, tačiau pulmonologas ir miego specialistas daktaras Styvenas Feinsilveris (Steven Feinsilver) paskaičiavo: tam, kad žmonės išliktų sveiki, jiems vidutiniškai reikia septynių valandų ir penkiolikos minučių miego. Tačiau, kai kuriems užtenka ir vos penkių valandų miego, kad jaustųsi puikiai, kiti tuo tarpu nesijaučia laimingi net ir išmiegoję devynias valandas.

Gresia haliucinacijos

 Nors miego paskirtis neaiški, neabejojama, kad jo trūkumas gali smarkiai pakenkti tiek fizinei, tiek protinei žmogaus būklei. Dėl nemigos gali prasidėti haliucinacijos, psichozės, sutrikti atmintis, atsirasti antsvorio. Miego trūkumas siejamas ir su tokiomis chroniškomis ligomis kaip hipertenzija, diabetas ir bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija).

Kad dėl miego trūkumo gresia haliucinacijos, patyrė ir pats S.Feinsilveris, kuris vadovauja Niujorko Mount Sinai medicinos mokyklos Miego medicinos centrui. Prieš daugiau nei trisdešimt metų S.Feinsilveris dirbo kaip gydytojas rezidentas vienos ligoninės Intensyviosios priežiūros skyriuje. Jam teko dirbti šešias savaites kas antrą naktį.

„Žinau, kad buvo spalis, nes slaugytojų punkte buvo moliūgas ir man prasidėjo haliucinacijos, kad moliūgas su manimi kalbasi. Tai buvo vienintelis kartas, kai mačiau haliucinacijas“, – pasakojo gydytojas, supratęs, kad miego trūkumas yra panašus į psichozę.

Miegas reguliuoja epinefrino, dopamino ir serotonino – cheminių junginių, siejamų su mūsų elgesiu ir nuotaika, kiekį smegenyse. Kadangi nuotaika ir miegas priklauso nuo tų pačių neurotransmiterių, nemiga gali sukelti į bipolinį sutrikimą panašius jausmus: didelę ekstazę ir smarkią depresiją bei pyktį.

Chroniškai neišsimiegančiųjų karta

 2003 metais Pensilvanijos universiteto neurologai aptiko, kad sveikiems suaugusiems nemiegojus tris naktis iš eilės (arba, kaip nurodyta tyrime, 88 val.), taip pat chroniškai neišsimiegant, kai dvi savaites kasnakt miegama po 4–6 valandas, labai susilpnėja pažinimo funkcijos.

Tais pačiais metais japonų mokslininkai pastebėjo, kad visiškas miego trūkumas gali sukelti aukštą kraujospūdį ir stipriai pakenkti imuninei sistemai.

Deja, daugelis šiuolaikinių žmonių chroniškai neišsimiega, nes jų darbo ar mokslo tvarkaraščiai nedera su kūno paros ritmu. Šis plačiai paplitęs reiškinys kelia didelį nerimą mokslininkams.

Jeigu žmogus neišsimiega vieną naktį, jis turėtų šią „skolą“ atiduoti sau kitą naktį. Bet dėl gyvenimo būdo miego trūkumas dažnai lieka nekompensuojamas. Taip susikaupia niekada nepadengiama miego „skola“.

Dėl chroniško neišsimiegojimo ne tik sutrinka kūno sistemų veikla, bet ir sulėtėja reakcija, pasidaro sunkiau sutelkti dėmesį. Neišsimiegojimas laikomas pagrindine automobilių avarijų priežastimi, nes, kai smegenims trūksta miego, joms būna per sunku vykdyti tokius ilgai besitęsiančius rutininius veiksmus kaip vairavimas.

Nužudė noras nepraleisti varžybų

 Įrodyta, kad žmonės, kurie gerai išsimiega, gyvena ilgiau už tuos, kuriems miego trūksta. Tuo tarpu nemiga gali tapti mirties priežastimi. Tuo dar 1989 metais įsitikino Čikagos universiteto mokslininkai, stebėję žiurkes, kurios nugaišo, nes kelias savaites joms buvo trukdoma užmigti. Tiesa, atsirado ir abejojančių, ar išties miego trūkumas tapo pagrindine žiurkių mirties priežastimi. Gyvūnai galėjo nugaišti ir dėl hipotermijos – dėl pažeistos imuninės sistemos sumažėjusios kūno temperatūros arba dėl kai kurių smegenų pakenkimų.

Pages: 1 2

Contact Us