Nemiga

Knarkimą galima sumažinti ir numetus svorio

Miegoti šalia knarkiančiojo – tikra kančia. Bet neskubėkite teisti to, kuris trikdo nakties ramybę. Retkarčiais (dažniausiai dėl nuovargio ar prieš pat miegą pavalgius arba pavartojus alkoholio) knarkia dauguma mūsų, o ir nuolatinių knarkalių ne taip mažai. Teigiama, kad knarkia bemaž pusė (apie 44 proc.) 20–60 m. vyrų ir apie 28 proc. tokio pat amžiaus moterų.

Gresia infarktas ar insultas

Knarkimas daug kam atrodo nekalta problema, tačiau iš tiesų vidutinio arba didesnio garso knarkimas gali būti ir vienas obstrukcinės miego apnėjos simptomų.

Obstrukcinė miego apnėja yra liga, kai miegant kvėpavimas ilgiau kaip dešimčiai sekundžių sumažėja iki 90 proc. nuo bazinio lygio, tai yra, beveik sustoja. Pasitaiko ir hipoapnėja, kai kvėpavimas sumažėja apie 30 proc. nuo bazinio lygio ir tai trunka ilgiau nei 10 sekundžių, o deguonies koncentracija kraujyje nukrenta daugiau negu 3 procentais.

Jeigu per valandą pasitaiko daugiau negu penki ilgesni negu 10 sekundžių kvėpavimo sustojimai, ir žmogus turi bent vieną požymį, būdingą šiai patologijai, tokia apnėja laikoma lengvos formos. Jeigu tokių sustojimų būna daugiau nei 15 kartų per valandą, apnėja yra vidutinio sunkumo, o per 30 – sunkios formos.

Dėl apnėjos žmogus neuždūsta, bet dėl deguonies bado ir kraujagyslių spazmų organizmas patiria stresą. Dėl to gresia miokardo infarktas arba insultas – staigios mirties naktį priežastys.

Kaip atpažinti apnėją?

Jeigu dienomis jus net ir išsimiegojus vargina mieguistumas, šokinėjantis kraujospūdis, jaučiatės nervingi, o artimieji skundžiasi, kad naktimis knarkiate, gali būti, kad jums – miego apnėja.

Kartais apnėja gali ir neturėti šių simptomų. Tokiais atvejais sutrikimas nustatomas tik atliekant miego tyrimą.

Viena dažniausių miego apnėjos priežasčių – antsvoris. Turbūt pastebėjote, kad dažniau knarkia stambesni žmonės, ypač tie, kuriems dėl antsvorio išplatėja kaklas ir veidas? Nustatyta, kad kuo didesnį antsvorį turi žmogus, tuo aukštesnis yra jo apnėjos indeksas. Sumažinti jį galima tik numetus svorio.

Kitos knarkimo priežastys

Knarkimą gali sukelti ir skrandžio rūgštys. Kai gleivinė stengiasi apsisaugoti nuo rūgštaus skrandžio turinio, paviršiuje išsiskiria daugiau tirštų gleivių. Kai miegantysis kvėpuoja, oras tas gleives makaluoja, ir taip atsiranda nemalonus knarkimo garsas.

Knarkti gali ir tie, kuriems sutriko skydliaukės funkcija.

Vaikai dažniausia knarkia dėl adenoidų ir tonzilių padidėjimo. Kadangi tai apsunkina kvėpavimą pro nosį, jie kvėpuoja per burną, oras eina per ryklės audinius, ir jie gali vibruoti. Taip pat knarkimas gali atsirasti dėl nosies ar gerklės ligų.

Knarkimas priklauso ir nuo amžiaus – sulaukę vidutinio amžiaus žmonės knarkia dažniau.

Alkoholis, rūkymas ir tam tikrų medikamentų vartojimas taip pat gali labiau atpalaiduoti ryklės raumenis ir sukelti knarkimą.

Knarkimą gali lemti ir miego poza – dažniau knarkia miegantys ant nugaros, nes tada ryklės raumenys atsipalaiduoja ir užsiblokuoja oro kelias.

Veido anatominės anomalijos, pavyzdžiui, trumpas, mažas apatinis žandikaulis arba stambūs veido raumenys taip pat gali būti knarkimo priežastis.

Gydo kapomis ir skalpeliu

Jeigu žmogus knarkia, nes turi mažą žandikaulį, ortodontai gali pagaminti specialias kapas. Kai jos apatinį žandikaulį šiek tiek patraukia į priekį, atsiranda daugiau vietos nosiaryklėje. Dėl to geriau prateka oras ir sumažėja galima miego apnėja bei knarkimo garsas. Tiesa, miegoti su kapomis gali būti nepatogu. Kai kuriems žmonėms dėvint kapas padidėja seilėtekis, atsiranda apatinio žandikaulio sąnario arba dantų skausmai.

Galima bandyti knarkimą išgydyti ir chirurginiu būdu sumažinus minkštojo gomurio bei liežuvėlio apimtis bei įtempiant minkštuosius audinius, kad būtų mažesnė vibracija. Minkštąjį gomurį galima sustandinti radiodažnuminiu aparatu.

Knarkimas gydomas ir silikoniniais gomurio implantais. Bet jie padeda tik neturintiems antsvorio ir obstrukcinės miego apnėjos.

Siūloma knarkimą gydyti ir lubrikuojamą poveikį turinčiais nosies ar ryklės purškalais, homeopatiniais vaistais, bet jų poveikis moksliškai nepatvirtintas.

Pages: 1 2

Contact Us