Nenoriu senatvėje pamiršti savo vaikų vardų!

Valmantas_BudrysNenoriu senatvėje pamiršti savo vaikų vardų!

„Kaip išsaugoti guvų protą, netapti artimiesiems našta?“ – mintyse su slapta baime savęs klausia dažnas brandaus amžiaus žmogus, tačiau su kitais dalytis savo nuogąstavimais vengia. Pamėginkime kartu pasigilinti į šią temą.

Apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėju, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriumi profesoriumi Valmantu BUDRIU.

Senas žmogus – ne diagnozė

 – Visuomenė nuolat senėja, todėl problema, kaip išsaugoti guvų protą iki gilios senatvės, yra aktuali ne tik medicinos, bet ir socialiniu požiūriu, tiesa?

– Vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau sveikatos problemų negu jauni. Tokio su amžiumi susijusių ligų gausėjimo nebuvo, tarkime, 16 ar 19 amžiuje, nes gyvenimo vidurkis dabar gerokai ilgesnis. Tai sukelia nemažai socialinių problemų. Sergančiais vyresnio amžiaus žmonėmis, kurių nuolat daugėja, kažkas turi rūpintis, juos išlaikyti. Taigi, nors visuomenės senėjimas apskritai yra geras reiškinys, jai pačiai tai yra didelis iššūkis.

Ar senatvė – liga? Jokiu būdu ne. Žinoma, mažėja fizinis pajėgumas, tačiau, kad silpsta protinės galios, teigti negalima. Žmogus ir sulaukęs 90 metų gali būti nepaprastai įžvalgaus, aštraus proto, svarbiausia, jis turi gyvenimo išminties, kurios trūksta jaunam, nors ir labai protingam žmogui. Gali lėtėti mąstymo greitis, kiti dalykai. Kas kita – senatvinės ligos, susijusios su mūsų smegenų veikla. Tokios ligos kaip Alzheimerio liga, sukelia įvairių mąstymo, pažinimo (kognityvinių) sutrikimų.

– Kiekvieno senatvėje laukia skirtinga dalia: vienam protinės galios silpnėja, kitam – ne. Kas tai lemia? Įtakos turi genetika, gyvenimo būdas, išsilavinimas?

– Turbūt įtakos turi viskas. Kartais pasverti ne taip lengva, kuris iš tų veiksnių veikia labiau. Genetika, be abejonės, turi įtakos. Daugelis senatvinių ligų, taip pat ir susijusios su galvos smegenų veiklos sutrikimais, nėra tiesiogiai genetiškai paveldimos (šios paprastai pasireiškia jau vaikystėje ar gana jauname amžiuje), bet polinkis yra plačiąja prasme. Susiklosčiusios aplinkybės vėlgi gali būti svarbus veiksnys. Tas pat žmogus, gyvendamas kitoje aplinkoje, galbūt ligos išvengtų. Išsilavinimas neabejotinai turi reikšmės. Jei smegenų funkcijos nuolat lavinamos, ligos požymiai pasireiškia santykinai vėliau negu kitam žmogui su tokia pat diagnoze, kurio protas „tinginiavo“. Nuo ligų nėra apsaugoti tiek išsilavinę, tiek neišsilavinę žmonės, bet tam tikrų skirtumų yra. Yra šiokių tokių skirtumų ir tarp lyčių. Lemia lytinių hormonų veikla, daugelis kitų dalykų.

– O kaip blogų įpročių turintys žmonės? Ar jie tiesiog nesulaukia tokio amžiaus, kai pradeda vystytis senatvinė silpnaprotystė?

– Yra tokia nuostata: jei prasigėrei ar prasirūkei, miršti dar iki to amžiaus, kai pradeda vystytis demencinės ligos. Be abejonės, žalingi įpročiai neigiamai veikia visas organizmo funkcijas, ypač kraujotaką. Kraujotakos sutrikimai savo ruožtu sukelia įvairius galvos smegenų veiklos sutrikimus. Taigi, žalingi įpročiai yra rizikos veiksnys, tačiau tiesiogiai negalime teigti, kad girtaujančiam žmogui daugiau nei kitiems gresia Alzheimerio liga. Tačiau yra žinoma, kad kai negydomos tokios ligos, kaip arterinė hipertenzija, diabetas, dažniau vystosi demenciją sukeliančios galvos smegenų ligos.

Tikrasis senatvinės silpnaprotystės vardas

 – Kokio amžiaus žmonėms labiau gresia ligos, dėl kurių menkėja protinės galios?

– Nėra tokio kritinio amžiaus, bet paprastai tų ligų tikimybė pradeda žymiai didėti sulaukusiems 65 metų ir vyresniems žmonėms. Pasitaiko ir jaunesnių pacientų, ypač kai yra didesnė genetinė įtaka. Pats Aloyzas Alzheimeris yra aprašęs santykinai ankstyvą demencijos atvejį: pacientei tebuvo 51 metai. Tačiau demencinės ligos tokiame amžiuje išsivysto retai.

– Kiekvienas skaitytojas turbūt girdėjo apie Alzheimerio ligą. Ji yra labiausiai paplitusi tokio pobūdžio ligų grupėje?

– Iš visų įgytos silpnaprotystės ligų, kurios mediciniškai vadinamos demencijomis, Alzheimerio liga sergama dažniausiai. Tai nereiškia, kad ji yra pati sunkiausia. Kitos demencijos rūšys gali būti dar blogesnės, greičiau progresuojančios, tik gerokai retesnės.

Pages: 1 2 3 4 5

Contact Us