Paprasta sveikatos formulė

Dauguma Lietuvos gyventojų per mažai dėmesio skiria pagrindinei geros sveikatos sąlygai – sveikai gyvensenai. Juk sveikatos formulė yra labai paprasta: ar būsime sveiki, lemia mūsų gyvensena (50 proc.), aplinka, kurioje gyvename (20 proc.), paveldimumas (20 proc.) ir sveikatos apsaugos sistema (10 proc.).

 Kaip mes gyvename?

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra labai nedidelis, net 75 proc. žmonių laisvalaikiu nesimankština ir nesportuoja. Sėdėdami (darbe ir namie) mes kasdien vidutiniškai praleidžiame apie 5 valandas. Kelia nerimą tai, kad 15–25 metų jaunimas sėdi beveik valanda daugiau nei 26–60 metų žmonės.

Nugaros skausmai dažniausiai kankina dėl sėdimo darbo, juk kūnas kompensuoja tik pirmąją pusantros valandos. Vėliau būtina 5–10 minučių mankšta, dar vėliau reikia mankštintis kas valandą. Sėdėdami biuruose neužmirškite vėdinti patalpų.

Privalome daugiau judėti

 Mums privalomas didesnis fizinis aktyvumas dėl to, kad gyvename tokioje klimato zonoje, kurioje 6–7 mėn. per metus vyrauja šiaurietiški orai. Todėl judėjimas mums yra gyvybiškai svarbus.

Net automobilio statymas kiek tolėliau nuo biuro – nauda jūsų sveikatai. Pasistatę transporto priemonę šalia centrinės miesto dalies ir centre vaikščiodami pėsčiomis, taip pat sukaupsite keletą auksinių fizinio aktyvumo minučių.
Mažiau naudokitės liftu. Jei dirbate aukštai, pėsčiomis užlipkite bent keletą aukštų ir jų skaičių pamažu didinkite. Jeigu į darbą važiuojate visuomeniniu transportu, bent kelias stoteles nueikite pėsčiomis. O jei jūsų darbo pobūdis nėra nuolatinis važinėjimas, pagalvokite, ar nevertėtų iki darbo vietos nueiti pėsčiomis.

Per pietų pertrauką paskubomis užkandę nepulkite atgal prie darbo stalo – likusį laiką pasivaikščiokite. Pasivaikščiojimas turėtų pakeisti bent jau dalį vakarinio tysojimo prie televizoriaus. Į artimiausią parduotuvę nevažiuokite automobiliu – geriau eikite pėsti.

Pradėti judėti ir sportuoti niekada nevėlu, nesvarbu, koks jūsų amžius. Nereikia nusistatyti „nuo pirmadienio, po švenčių, po Naujųjų metų“. Reikia tik prisiminti, kad esame žmonės ir turime valios, kuri padeda nuosekliai ir palaipsniui siekti tikslo. Geriausia būtų, jei asmeninę sveikatinimo programą jums sudarytų specialistas. Jis nustatys silpnąsias ir stipriąsias jūsų raumenų grupes, padės pakoreguoti psichoemocinę būseną.

 

Nerijus Braždžiūnas kineziterapeutas „Sveika ateitis“ vadovas

Reguliarus fizinis aktyvumas daugeliui galėtų padėti išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, nutukimo, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos.

 

Darykite šiuos pratimus kelis kartus per dieną ir suprasite, kad kūnas yra tam, kad judėtų, o dvasia – tam, kad jaustų gyvenimo pilnatvę.  

1 pratimas

 

  1. Pėdos – pečių plotyje. Įkvėpdami įtempkite raumenis – žandikaulio, pečių lanko, rankų, stipriai sugniaužkite kumščius.
  2. Iškvėpkite ir atpalaiduokite įtemptus raumenis, nuleiskite pečius, pakratykite plaštakas. Pratimą kartokite 3 kartus. Tarp pratimų ramiai pakvėpuokite.

Pages: 1 2

Contact Us