Peršalimo ligas įveiksime be vaistų

Sunegalavote? Yra puikių ir tikrai veiksmingų būdų pasveikti be vaistų.

 Mažiau valgyti, daugiau gerti

 Peršalus patariama mažiau valgyti, bet gerti daug skysčių, geriausia – šiltos arbatos. Aromatinga arbata sušildo, pagerina savijautą, išplauna iš organizmo virusus ir toksinus.

Kodėl susirgus geriau nevalgyti? „Bakterijas ir virusus naikina mūsų organizmo kariai – leukocitai. Jie dalyvauja ir virškinant maistą, todėl badavimas ar lengvas maistas yra pagalba sergančiajam – tuomet visi leukocitai gali kovoti su liga.

Tad neverta nerimauti dėl prasto ligonio apetito, ypač tai turėtų įsidėmėti sergančių vaikų tėvai ir nemaitinti jų prievarta. Neapkraudami organizmo maistu, išlaisviname jo energiją kovai su liga. Reikėtų rinktis lengvai virškinamus, geriausia – daržovių patiekalus.

Sergant netinka saldinta arbata! Cukrus didina gleivių kiekį, o druska – mažina.

 Išsivalyti organizmą

 Kitas svarbus aspektas – žarnyno valymas. Dabar toks patarimas žmones stebina, tačiau anksčiau peršalus būdavo geriamos vidurius laisvinančios žolelių arbatos arba daromos klizmos. Kai sloguojame ar kosime, gleivių pilna nosyje ir plaučiuose. Tokias pat gleives išskiria ir virpamasis epitelis žarnyne. Išplovus žarnyną, sumažėja gleivių visame organizme – ir nosyje, ir plaučiuose. Žmogus iškart geriau pasijunta ir lengviau sveiksta.

Gydytis kompresais ir inhaliacijomis

 Sergančiam žmogui padėti gali įvairiausi kompresai, įtrynimai, inhaliacijos. Pavyzdžiui, kosint padės ant krūtinės uždėtas karštos druskos ar šiltų, su lupenomis virtų bulvių, degtinės kompresas. Labai tinka ir bulvių garų, eukalipto inhaliacijos.

Sergant nereikėtų galvoti apie darbą, verčiau pagulėti lovoje. Taip ligonis padeda sau ir saugo nuo ligos aplinkinius.

Vengti temperatūrą mažinančių vaistų

Pastaruoju metu ir medikai vis dažniau pataria vengti temperatūrą mažinančių vaistų. Manoma, kad temperatūros nereikia mažinti, kol suaugusiems žmonėms ji nepakyla aukščiau 38,5 laipsnio, o kūdikiams ir mažiems vaikams – 38 laipsnių. Tačiau būtina susirūpinti ir konsultuotis su gydytoju, jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas, kad būtų nustatyta karščiavimo priežastis.

 Stiprinti imunitetą

Kuriam nors iš namiškių pradėjus negaluoti, kitiems į savo racioną būtina įtraukti kelias riekeles duonos su česnakais. Jei bijote nemalonaus kvapo, česnako skilteles galite nuryti. Taip pat galima kambaryje pasidėti po supjaustytą svogūną ar česnaką, jie dezinfekuoja orą.

Pajutus, kad užgulė nosį, prasiplaukite ją sūdytu vandeniu arba vandenilio peroksido tirpalu (į pusę stiklinės vandens įpilkite nepilną arbatinį šaukštelį druskos, o 3 proc. vandenilio peroksidą per pusę atskieskite vandeniu), paskui į nosį įsilašinkite alavijo (liaudiškai – alijošiaus) sulčių. Šias procedūras reikėtų kartoti maždaug 6 kartus per dieną. Kosulį puikiai gydo islandinės kerpenos arbata. Ji bei ežiuolių šaknų arbata labai tinka ir imunitetui stiprinti.

 Nepamirškime vartoti daugiau vitaminų. Nesiūlau jų bėgti pirkti į vaistines, – maisto papildus puikiai gali pakeisti obuoliai, spanguolės, kopūstai, burokėliai, kviečių gemalai ar net iki šiol ant medžių ir krūmų tebesilaikančios šermukšnių, šaltalankių uogos.

 Gydytojos, žolininkės Filomenos Taunytės patarimai (pagal knygą „Kiek sveria siela“)

 Stebuklingosios arbatos gydo ir ramina

 Kaip paruošti vaistažolių arbatą?

Džiovintos žolelės paprastai būna gana stipraus skonio ir aromato, todėl puodeliui pakanka pusės arbatinio šaukštelio, o 600 ml talpos arbatinukui – 25 g džiovintų vaistažolių. Ruošiant arbatą, labai svarbu gerai prispausti arbatinuko dangtelį, kad besiveržiantys garai kartu neišneštų ir eterinių aliejų. Geriausia žoleles plikyti arbatinuke, ne puodelyje.

Jei ėmėte eksperimentuoti su žolelių arbata ir supratote, kad ji silpnesnė nei norėtųsi, galite įmaišyti truputį kiniškosios, jazminų arba juodosios arbatos. Aviečių ir braškių lapai arbatai taip pat suteikia skonio.

Pages: 1 2 3 4

Contact Us