Raktas į ilgaamžiškumą

Šiuolaikinis žmogus jau neieško filosofijos akmens ir nekuria nemirtingumo eliksyro, bet kaip ir seniau yra susirūpinęs dėl ilgaamžiškumo. Tik paieškos tapo konkretesnės: teisinga dieta, sveikas gyvenimo būdas ir tinkamas klimatas. Vis dėlto ir čia norinčių gyventi tegu ir ne amžinai, bet kuo ilgiau, laukia staigmena.

Ilgaamžiškumo paslaptys

Paanalizuokime pačių gajausių pasaulio gyventojų įpročius.

Japonija pirmauja pagal ilgaamžių skaičių. Vidutinis japonų amžius perlipa aštuoniasdešimt. Japonų ilgaamžiškumo paslaptimi mokslininkai laiko maistą: čia vyrauja jūrų gėrybės ir žalioji arbata. Be to, japonai labai daug dėmesio skiria savo sveikatai, tam tikra prasme tai jau tapo kultu. Antroje vietoje – skandinavai. Jų ilgaamžiškumą mokslininkai grindžia tuo, kad šios tautos vartoja daug riebios žuvies, propaguoja aktyvų gyvenimo būdą, daug laiko praleidžia vėsiame gryname ore. Iš esmės – viskas logiška.

Vis dėlto toliau mūsų laukia staigmena: trečioje vietoje atsidūrė Italija, o juk ten bene daugiausia rūkalių visoje Europoje! Mokslininkai taip aiškina italams būdingas ilgaamžiškumo priežastis: tvirti ryšiai tarp giminaičių, maistui vartojamas aitrusis pipiras, taip pat švelnus jūrinis klimatas. Atrodytų, kad prancūzai, užimantys ketvirtąją vietą, dėl savo ilgaamžiškumo tikrai negali būti dėkingi mitybos įpročiams (paštetai, sūriai, grietinėlė, mėsa, vynas!). Tačiau tyrėjai mano, kad prancūzų raktas į ilgą gyvenimą – maisto kiekis (jie valgo mažomis porcijomis) ir įprotis valgyti labai lėtai, neskubant.

Labiausiai stebina Kubos gyventojai: jie nuolat rūko stiprius cigarus, geria kavą ir alkoholinius gėrimus. Tačiau, nepaisant to, vidutinė gyvenimo trukmė čia – septyniasdešimt šešeri metai! Šį kartą ilgaamžiškumas aiškinamas įgimtu kubiečių optimizmu.

Tad kur slypi paslaptis? Akivaizdu, kad gyvenimo trukmė priklauso ne tik nuo mitybos ir žalingų įpročių. Aiškinamės toliau.

Bėgte nuo mirties

Apie ką mąsto žmogus, sakydamas, kad nori gyventi ilgai? Ar jis supranta, kad tuomet mažiausiai trečdalį jo gyvenimo sudarys senatvė?

Deja, dauguma tų, kurie trokšta rasti ilgaamžiškumo šaltinį, paprasčiausiai bėga nuo mirties. Mirties baimė – štai kas verčia blaškytis, ieškoti vis naujų dietų, mankštų, meditacijų, keisti sutuoktinius, draugus, dvasinius mokytojus… Už mirties baimės paprastai slypi neurozė, kurios priežastis yra paties gyvenimo baimė: užuot tiesiog gyvenęs, žmogus tik vaikosi gyvenimą.

Ilgaamžiai nebijo numirti, tai tiesiog tiltas į naują būseną. Jie mąsto apie mirtį be baimės, nebijodami „materializuoti“ savo minčių. Priimdami mirtį kaip neatsiejamą savojo egzistavimo dalį, jie tiesiog gyvena.

Gyvenimo skonis

Maistas – svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Jis reikšmingas ir ilgaamžiškumui. Tik gal ne visai taip, kaip mes įsivaizduojame. Sekant japonų pavyzdžiu galima pamėginti pratęsti savo gyvenimą. Deja, jeigu jums nepriimtinas jūros gėrybių skonis, mažai tikėtina, kad pasitelkę tokią dietą jūs gyvensite ilgiau – sunku tikru gyvenimu vadinti nuolatinę priverstinę kančią maitintis.

Akivaizdu, kad nėra „teisingo valgiaraščio“, galinčio užtikrinti ilgaamžiškumą. Paslaptis tikriausiai slypi pačiame požiūryje į maistą. Jausti maisto skonį – tarsi jausti paties gyvenimo skonį. Tad nenuostabu, kad pamažu, su malonumu, mažomis porcijomis valgantys prancūzai gyvena ilgai, nors jų mityba – tiesiog dietologų košmaras.

Valgymas – vienas pagrindinių malonumų, kurį dovanoja gyvenimas, tačiau tik tada, kai pats maistas yra malonumas – kai žmogus mėgaujasi jo skoniu, kvapu, grožiu. Jeigu maistas tėra būdas „suvalgyti“ savo nerimą, pyktį, vidinę tuštumą arba, atvirkščiai, maisto atsisakymas tampa priemone kovoti su baimėmis ir kompleksais – maistas niekada nepratęs gyvenimo. Formuojasi maistinė neurozė, gyvenimas virsta egzistavimu, kurio tikslas – virškinti maistą arba kovoti su juo. Žmogus nustoja jausti produktų skonį, jam reikia vis stipresnių priedų, jis nuodija save arba atima iš organizmo reikalingas medžiagas. Taip gyvenimo pačiame gyvenime lieka vis mažiau.

Sveikas gyvenimo būdas

Šiandien madinga gyventi sveikai. Tik ar tapome dėl to sveikesni? Žinoma, niekas neginčys, kad alkoholio, tabako, kavos, naktinių vakarėlių atsisakymas organizmą veikia teigiamai. Tik ar tai prailgina gyvenimą?

Pages: 1 2

Contact Us