Reabilitacija nuo Hipokrato iki mūsų laikų

Šiandien gydymas pratimais, masažais, šalčiu, karščiu, vandeniu ar elektra yra įprastas. Tačiau reabilitacija kelią į pripažinimą skynėsi pamažu.

Fizinės terapijos ištakos siekia senovės graikų kultūrą. Vakarų medicinos tėvas Hipokratas, o vėliau ir Klaudijus Galenas (gyvenęs 129–200 m. po Kr.) siūlė žmones gydyti fizine ir vandens terapija, tad gali būti laikomi fizinės terapijos pradininkais.

XVI–XVIII amžiuje Europoje vis dažniau raumenų ir kaulų ligas buvo siūloma gydyti fiziniais pratimais. XVIII amžiuje, kai į priekį smarkiai pažengė ortopedija, buvo sukurtas ir vienas pirmųjų treniruoklių, pavadintas gimnastikonu. Jis buvo sudarytas iš dviejų ratų, prijungtų prie medinių pedalų bei rankenų ir šiek tiek priminė statmenai pastatytą dviratį. Šis treniruoklis buvo skirtas sąnariams mankštinti bei podagrai ir kitoms ligoms gydyti.

XIX amžiuje pradėjo steigtis ir pirmieji reabilitacijos centrai. Vienas pirmųjų fizinės terapijos centrą įkūrė švedas Peras Henrikas Lingas (Pehr Henrik Ling), neretai vadinamas švediškos gimnastikos tėvu. Jis 1813 metais įsteigė Karališkąjį centrinį gimnastikos institutą, kuriame buvo atliekami masažai, kitos gydymo rankomis procedūros ir pratimai. Švedų pavyzdžiui susidomėjo ir kitos šalys. Tad netrukus reabilitacijos centrai buvo įsteigti Didžiojoje Britanijoje, Naujoje Zelandijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

JAV reabilitacija ypač išpopuliarėjo 1916 metais, kai per poliomielito epidemiją smarkiai išaugo raumenų funkcijų atkūrimo poreikis. Reabilitacijos paklausa dar labiau padidėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai reikėjo reabilituoti mūšiuose sužeistų karių fizines funkcijas.

Kadangi ėmė labai trūkti reabilitacijos specialistų, pradėtos steigti ir pirmosios šios srities mokyklos. Šeštajame dešimtmetyje tapo priimta ligoninėse turėti fizinius terapeutus. Ilgainiui pradėtos steigti atskiros reabilitacijos įstaigos.

Lietuvoje reabilitacijos nauda irgi buvo vertinama. Psichofizinę treniruotę rekomendavo vienas pirmųjų fizinio lavinimo propaguotojų, Druskininkų gydomosios kūno kultūros parko įkūrėjas Karolis Dineika (1898–1980). 1951 m. Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo atidarytas Gydomosios kūno kultūros kabinetas. Tokie kabinetai steigti ir kitose Lietuvos ligoninėse.

Lietuvos mokslininkų ir gydytojų entuziastų pastangomis buvo sukurta sergančiųjų širdies raumens infarktu reabilitacijos sistema, tačiau sergančiųjų kitomis ligomis reabilitacija nebuvo plėtojama.

Tik 1991 metais Lietuvoje buvo įteisintas daugiaprofilinės reabilitacijos sistemos kūrimas.

Šis straipsnis buvo atspausdintas žurnale „Šeimos sveikata“. Parengė Giedrė Balčiūtė.

SS_LOGO.indd

 

Contact Us