Sidabro vanduo – ir žmogui, ir sodui

Jau gilioje senovėje buvo žinomos gydomosios ir baktericidinės sidabro savybės. Senovinėse Indijos knygose minima apie vandens dezinfekavimą panardinant į jį įkaitusį sidabrą arba ilgą laiką laikant jį sidabro induose. Nuo senų laikų buvo žinomas ir teigiamas sidabro vandens poveikis sveikatai.

Todėl pasikalbėkime apie vandenį. Ne apie paprastą, o apie ypatingą – sidabro vandenį.

Petras Šibilskis Sibilskis

Technikos mokslų daktaras

Kaip vanduo tapo šventas   

Indijos Gango upės vandenys vadinami šventais ir garsėja savo gydomosiomis savybėmis ne šiaip sau. Daugiatūkstantinės maldininkų minios daugelį amžių šioje upėje vykdo ritualines apsiplovimo ir šventųjų maudynių apeigas. Žmonės ne tik išvengia užkrečiamųjų ligų, bet ir greičiau pasveiksta – pastebėtas greitesnis žaizdų, odos susirgimų, pūlinių gijimas.

Mokslininkai šio reiškinio priežastį atskleidė palyginti neseniai. Pasirodė, kad kai kuriose upės vietose gruntiniai vandenys skalauja sidabro telkinius, ten įvyksta elektrolitinis sidabro skilimas, tad gruntiniai vandenys praturtinami sidabro jonais. Paaiškėjo, kad sidabro jonų koncentracija gruntiniuose vandenyse yra tokia didelė, kad netgi jiems patekus į plačią ir vandeningą Gango upę, išlieka dar apie 0,4 mg/l sidabro koncentracija. Tyrimais nustatyta, kad tokia sidabro koncentracija naikina bakterijas ir gerina bendrą žmogaus organizmo būklę.

Gydėsi nuo senų laikų

Mūsų protėviai, šventindami šulinius, mesdavo į juos sidabro monetų. Senovės Egipte žaizdas gydė sidabru. Aleksandro Makedoniečio karo gydytojai taip pat tiesiog ant pūliuojančių žaizdų dėdavo sidabro plokšteles.

Sidabro vanduo buvo žinomas nuo Antikos laikų. Dar senovės graikų istorikas Herodotas (5a.pr.m.e.) aprašė Persijos karaliaus Kiro žygius. Kariai laikė vandenį sidabro induose, dėl to vanduo buvo švarus ir esant didžiausiems karščiams.

Liaudies medicinoje sidabras naudojamas nuo seno. Mūsų močiutės buvo įpratusios stiklinėje su vandeniu laikyti įmerktą sidabrinį šaukštelį – tokiu vandeniu gydėsi nuo ligų, dezinfekuodavo. Jos žinojo, kad sidabro induose pastovėjusį vandenį reikia naudoti prausimuisi, plaukų trinkimui, burnos skalavimui, juo palaisčius gėles, šios atsigauna.

Sidabras naikina aktyvius ligos sukėlėjus, bet nekenkia natūraliai organizmo mikroflorai.

JAV buvo įprasta naujagimiams dovanoti sidabrinius barškučius. Europoje, išdygus pirmajam dantukui, vaikui dovanodavo sidabrinį šaukštelį.

Natūralus antibiotikas

Šveicarų botanikas Karlas Nėgelis pirmasis 19 a. pabaigoje ėmė tyrinėti sidabro poveikį mikrobams. Tai, kad sidabras žudo mikrobus, patvirtino ir mokslininkai.

Šiuolaikinis mokslas sidabrą vadina stipriausiu natūraliu antibiotiku, galinčiu sunaikinti per 650 rūšių bakterijų ir virusų. Šiuolaikinėje chirurgijoje taip pat naudojami tvarsčiai su sidabru žaizdoms aprišti.

Pagal sugebėjimą dezinfekuoti sidabras pranoksta furaciliną, kalio permanganatą, chlorkalkes, karbolio rūgštį ir natrio hipochloritą.

Sidabras stimuliuoja kaulų augimo procesą, skatina pažeistų audinių regeneraciją, stiprina imuninę sistemą, tuo pačiu – atsparumą ligoms. Yra duomenų, kad nuo pakankamo sidabro kiekio organizme priklauso ir onkologinių ligų gydymo sėkmė.

Sidabras naudojamas dezinfekuoti baseinų vandeniui, taip pat geriamojo vandens dezinfekcijai. Prieš lėktuvui nusileidžiant vietovėse, kuriose yra epidemijų pavojus, lėktuvo palydovės keleivius pavaišina sidabro vandeniu. Sidabro vandenį geria ir kosmonautai skrydžių metu.

Sidabringas vanduo naudojamas konservavimui, aprangos, virtuvės įrankių ir santechnikos įrengimų dezinfekcijai.

Jei sidabringas vanduo vartojamas kasdien, jo koncentracija neturėtų viršyti 0,01-0,02 mg/l. Stiprios koncentracijos sidabro vanduo yra kartaus skonio ir pilkšvos spalvos. Jis gali būti vartojamas pavilgams, kompresams, dezinfekcijai.

Silpnos koncentracijos – 0,01 mg/l vanduo yra skaidrus, bespalvis, bekvapis, beskonis.

Pages: 1 2 3

Contact Us