Širdies nepakankamumas – tarytum piktybinė liga

CelutkieneNustačius širdies nepakankamumą, kas antras ligonis miršta per penkerius metus. Taigi, šia liga sergančių pacientų prognozės dar blogesnės nei nustačius prostatos vėžį.

 Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė Jelena ČELUTKIENĖ širdies nepakankamumą lygina su plintančia piktybine liga. Kokie šios ligos požymiai ir kaip jos išvengti?

Prasideda nepastebimai

Širdies nepakankamumas paprastai prasideda palengva. Įprasta veikla, darbinis krūvis sukelia didesnį nuovargį, o didesnio krūvio metu atsiranda dusulys: pvz., buvo lengva užlipti į trečią aukštą ar nueiti iki parduotuvės, o dabar sunku, tenka sustosi pailsėti, nes greitai pavargstama, trūksta oro, atsiranda bendras silpnumas. Taip pat tinsta kojos, gali atsirasti naktinis dusulys.

„Svarbu pastebėti savijautos pokyčius. Kadangi tai vyresnių žmonių liga, jie tai sieja su amžiumi: „Žiūrėk į pasą, suprasi, kodėl taip yra.“ Todėl delsia kreiptis į gydytoją – simptomai yra, bet žmogus nereaguoja. Vėliau naktį jie ima atsibusti dėl dusulio ar naktinio kosulio, jiems reikia atsisėsti, kad palengvėtų. Tai tipiškas širdies nepakankamumas“, – sakė J.Čelutkienė.

Pajutus širdies nepakankamumo požymius, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris turėtų siųsti konsultuotis su specialistais. „Žmogus kenčia, negali miegoti naktimis, apsiauti batų, kol galiausiai atvyksta su greitąja. Neretai jau labai blogos būklės.“

 Pokyčiai kūne

Esant širdies nepakankamumui kūne kaupiasi skysčiai. Mat širdis yra tarsi siurblys, pumpuojantis kraują. Normaliai ji per minutę pervaro apie 5 litrus: iš visų vidaus organų kraujas, atidavęs deguonį ir maisto medžiagas, venomis atiteka į širdį, per triburį vožtuvą, dešinįjį skilvelį ir plaučių arterijas pasiekia plaučius, kuriuose atiduoda anglies dvideginį, prisisotina deguonies ir arterijomis vėl teka į organus. Jei širdis per minutę perpumpuoja kraujo perpus mažiau, ne visas kraujas iš kitų organų yra išsiurbiamas, užsilaiko juose ir kaupiasi skysčio pavidalu.

Yra dvi pagrindinės širdies nepakankamumo formos. Viena žinoma seniai, o kita pripažinta daug vėliau. Pirmoji vadinama sumažėjusios kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos širdies nepakankamumu, dažniausiai nustatoma ultragarsu. Kita forma yra išsaugotosios išstūmimo frakcijos: žiūrint ultragarsu raumuo neatrodo susilpnėjęs, tačiau širdis pildosi krauju su žymiai didesniu slėgiu, kraujas taip pat užsistovi organuose – siurblio funkcija sutrikusi, tokie pat simptomai.

 Serga vyresni nei 65

Širdies nepakankamumas vidutiniškai nustatomas 75 metų žmonėms. Dažniausiai šia liga serga vyresni negu 65 metų žmonės, jaunesnių žymiai mažiau. Bet yra ir vaikų, turinčių širdies nepakankamumą, kurio priežastis – šeiminės ligos, genetinės mutacijos, širdies ydos. Juos gydo vaikų kardiologai.

„Nerimą kelia tai, kad širdies ligomis suserga vis jaunesni, todėl ir nepakankamumas išsivysto ne tik 60-mečiams, bet ir 40–50 metų sulaukusiems žmonėms“, – sakė gydytoja kardiologė.

Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2011 m. Lietuvoje širdies nepakankamumu sirgo apie 80 tūkstančių gyventojų, 2012 m. – per 130 tūkstančių. Kaip tiek padaugėjo sergančiųjų? Pasak J.Čelutkienės, viena vertus, pasikeitus ligų kodavimo taisyklėms, į statistiką pateko ligoninių priėmimo skyrių kodavimo duomenys. Kita vertus, padidėjo gydytojų supratimas ir budrumas dėl širdies nepakankamumo, liga geriau nustatoma. Be to, ji plinta dėl objektyvių priežasčių: populiacija sensta, kardiologija labai patobulėjo, žmonės nemiršta nuo miokardo infarkto, bet toliau gyvena su nukentėjusia širdimi. Širdies nepakankamumą skatina ir gyvenimo būdo veiksniai: nutukimas, diabetas.

Gydoma 4–5 vaistais

Nustačius širdies nepakankamumą žmogui teks visą gyvenimą vartoti gydytojo paskirtų vaistų derinį, mažiausiai 4–5, kartais ir 6 vaistus, kurie leidžia sumažinti simptomus, pagerinti ligos prognozę. Kartais taikomas ir chirurginis gydymas, implantuojami prietaisai. Labai svarbu asmens gyvensena: gydymosi režimas ir būdas, savistaba.

Pasak gydytojos, labai svarbu ir paciento sąmoningumas. „Svarbiausias veiksnys, kad žmogus būtų sėkmingai gydomas, – paciento žinios apie savo lėtinę ligą ir pastangos su ja taikiai gyventi. Gydytis reikės ilgai ir sistemingai, tik tai garantuoja sėkmę.“

O kaip pacientai mokomi? Pašnekovė atsiduso, kad menkai. Lietuvoje toks mokymas kol kas vyksta tik iš entuziazmo, organizuojamas universitetinėse klinikose.

Pages: 1 2

Contact Us