Svarbiausia – laiku pasitikrinti

Sveikatos profilaktikai sugaištas laikas gali išgelbėti jūsų gyvybę, tad rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais! Sužinokite, kokius svarbiausius tyrimus reikia atlikti ir kuriame amžiaus tarpsnyje tai būtina padaryti.

Šias rekomendacijas jums paruošė Senėjimo prevencijos ir funkcinės medicinos draugijos prezidentas, gydytojas Julius Neverauskas.

Svarbiausi tyrimai, padedantys apsisaugoti nuo netikėtų sveikatos sutrikimų

 

Tyrimo pavadinimas

Kokio amžiaus ir kaip dažnai reikia atlikti Paaiškinimai
Fizinis tyrimas – ūgis, svoris, kūno masės indeksas Suaugusiems – kiekvienais metais. Jei yra pakitimų – dažniau, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Kūno masės indeksas (KMI) – tai kūno masė kilogramais padalinta iš ūgio kvadratu (KMI = kg/m²). Tai labai svarbus žymuo, nurodantis galimą antsvorį, nutukimą, ir kartu cukrinio diabeto, aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių pažeidimų riziką. Normalus KMI yra 18,5–24,9. Neleiskite, kad jis viršytų normą.
Arterinio kraujo spaudimo matavimas. Suaugusiems – kiekvienais metais. Jei yra pakitimų – dažniau, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Normalus arterinis kraujo spaudimas yra nuo 90/60 mm iki 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio, o optimalus – 120/80 mm. Jeigu jūsų kraujo spaudimas nuolat padidėjęs, rizikuojate patirti smegenų insultą, kraujotakos sutrikimų, širdies nepakankamumą, inkstų pažeidimą ir ankstyvą mirtį. Arterinė hipertenzija nesunkiai išgydoma vaistais.
Bendras kraujo tyrimas Suaugusiems – kasmet. Padeda nustatyti kraujo ligas, mažakraujystę (atsirandančią sergant kai kuriomis ligomis), uždegimus ir t. t.
Bendras šlapimo tyrimas Suaugusiems – kasmet. Padeda nustatyti šlapimo takų infekcijas ir inkstų pažeidimus.
Išmatų tyrimas dėl akimi nematomų kraujo pėdsakų Nuo 50 metų – kasmet. Gali padėti nustatyti žarnyno vėžį.
Cukraus kiekis kraujyje Nuo 40 metų – kasmet. Padeda nustatyti besivystantį cukrinį diabetą, kuris kitais požymiais gali ir nepasireikšti.
Cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas Nuo 20 iki 40 metų kas 5 metus, paskui – kasmet. Padeda apsisaugoti nuo besivystančios aterosklerozės ir jos komplikacijų (miokardo infarkto, smegenų insulto ir t. t.)
Dermatologo apžiūra Atsiradus naujiems arba pasikeitus anksčiau buvusiems apgamams. Padeda laiku nustatyti odos vėžį.
Odontologo apžiūra ir profesionali burnos higiena Bent 2 kartus per metus. Nepakankama ir uždelsta dantų priežiūra sukelia estetinių problemų, o vėliau – ir finansinių sunkumų. Lėtinės infekcijos burnos ertmėje nuodija visą organizmą, gali sukelti vidaus organų pažeidimus.
Akių tyrimas su akispūdžio matavimu Nuo 40 metų – kas 2 metus. Gali padėti laiku nustatyti ligas, kurių negydant išsivysto sunkūs regos pažeidimai (glaukoma, akių tinklainės ligos), kurie gali baigtis aklumu. Ligos pradžioje žmogus nejaučia jokių aiškių simptomų.
Vidaus organų echoskopija Nuo 35 metų – kasmet. Nustato net nedidelius vidaus organų pažeidimus, tarp jų ir onkologinius.
Aortos pilvinės dalies aneurizmos (išsiplėtimo) tyrimas Sulaukus 65 metų – vienkartinis tyrimas. Ypač svarbu pasitikrinti tiems, kurie per gyvenimą surūkė bent 100 cigarečių. Padeda laiku nustatyti aortos aneurizmą, kurią išoperavus galima išvengti staigios mirties.
Tiesiosios ir riestinės žarnos endoskopinis tyrimas Nuo 50 metų – kas 5 metus. Padeda laiku nustatyti tiesiosios ir riestinės žarnos vėžį.
Storosios žarnos endoskopinis tyrimas Nuo 50 metų – kas 10 metų. Padeda laiku nustatyti storosios žarnos vėžį.
Lytiniu būdu perduodamų infekcinių ligų (hepatitai B ir C, AIDS, chlamidijos ir kt. tyrimas Po nesaugių lytinių santykių. Laiku nustačius ir gydant galima išvengti sunkių lytinių ligų komplikacijų ir jų plitimo.

Pages: 1 2 3

Contact Us