Svarbiausios mūsų mitybos klaidos

StukasApie šiemet atliktą Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir gyvensenos tyrimą bei dažniausias mitybos klaidas su profesoriumi R.STUKU kalbasi žurnalistė Daiva ČERVOKIENĖ.

Nuotrauka: R.Stuko

Lietuvių mitybos įpročius jau beveik 30 metų tyrinėja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas, profesorius Rimantas Stukas.

 

Mitybos įpročiai ir sveikata

Mokslininkų duomenimis, gyvenimo būdas, mityba ir fizinis aktyvumas net 50 proc. lemia žmogaus sveikatą. Pasak profesoriaus Rimanto Stuko, džiaugtis nelabai turime kuo – mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, arterinė hipertenzija, insultas, onkologinės ligos, Lietuvoje yra didelis. Sergame dėl to, kad valgome per daug ir netinkamai, per mažai judame. Tik kas antras vyras turi gerą kūno masės indeksą, o tarp vyresnio amžiaus moterų – beveik trečdalis nutukusių.

Šiemet atliktas tyrimas parodė, kad tik penktadalis lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai. Labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia kaina – 36,9 proc., skonis – 27 proc., o apie produkto naudą galvoja maždaug 15 proc. pirkėjų vyrų ir 26 proc. moterų.

Nustatyta, kad, jeigu žmonės laikytųsi taisyklingos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs ir nepiktnaudžiautų alkoholiu, nerūkytų, galima būtų išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 90 proc. II tipo diabeto ir 30 proc. onkologinių ligų.

Ar lietuviai neskiria pakankamai dėmesio mitybai ir sveikai gyvensenai dėl žinių stygiaus? Profesorius įsitikinęs, kad žinios nelemia maisto produktų pasirinkimo. Kol žmogus sveikas, mano, kad taip bus visada. Daugelis susirūpina sveikata tik tuomet, kai sunegaluoja. Ko gero, dar nesame įsisąmoninę, kokia didelė vertybė yra sveikata, ir kad turime ja rūpintis dar būdami sveiki.

 

Didžiausia mitybos klaida

 Lietuvos gyventojai vartoja per daug riebių ir saldžių produktų, o daržovių, vaisių bei grūdinių kultūrų valgo per mažai. Didžiausia lietuvių mitybos problema R.Stukas įvardija šviežių daržovių trūkumą mityboje.

Daržovės yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų šaltinis, jos stabdo oksidacinius procesus organizme ir tiekia mums biologiškai vertingas medžiagas, deja, jų mes gauname per mažai. 1997 m. kasdien daržovių vartojo 70,3 proc. gyventojų. Per dešimtmetį daržoves kasdien valgančių žmonių dalis sumažėjo 10 proc. Šių metų tyrimas rodo, kad dabar tik kiek daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusiųjų daržoves vartoja kasdien. Taigi, per 16 metų daržovių vartojimas sumažėjo per pusę.

Paradoksas, tačiau kaimo vietovėse žmonės šviežių daržovių valgo mažiau nei mieste. Taip buvo ir ankstesniais metais. Tiesa, kaimuose raugintų daržovių valgoma daugiau negu mieste.

Kitas tyrimas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atliktas kartu su Labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“, nagrinėjęs 6–7 klasių moksleivių mitybos įpročius, parodė, jog tik du trečdaliai moksleivių mano, kad daržoves reikia valgyti kasdien, ir tik kas antras mano, kad vaisius reikia valgyti kasdien. Trečdalis dalyvavusių apklausoje moksleivių nežinojo, ar jie maitinasi teisingai, o kas dešimtas buvo įsitikinęs, kad jo mityba prasta.

 

Per riebus maistas

 Antra mitybos klaida – riebus maistas. Per daug riebalų (ypač gyvūninių) patiekaluose didina cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorio ir nutukimo, onkologinių ligų riziką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2010 m. pateikė sveikos mitybos rekomendacijas, kuriose nurodoma mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių. Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, angliavandenių turėtume suvartoti beveik du kartus daugiau negu riebalų.

Pages: 1 2 3

Contact Us