Vaistų vartojimo istorija

vaistasVaistų vartojimo istorija tokia sena, kaip ir žmonijos civilizacija. Pradžioje ieškota sveikatą stiprinančių vaistų maisto produktuose, vandenyse, mineraluose, lapuose ir šaknyse. Vėliau, žmogus atkreipė dėmesį į gyvūnus, turinčius ypatingų savybių. Pradėta iš gyvačių ir bičių sunkti nuodus. O kai atrodė, kad gamtoje viskas išmėginta, prasidėjo vaistų cheminė sintezė.

Amžinas klausimas, kas buvo pirmesnis – višta ar kiaušinis, vaistininkystėje skambėtų kaip kas būtų pirmesnis – vaistininkas ar vaistas. Didysis vaistininkystės reformatorius Paracelsas yra pasakęs: „Pasaulis, tai didelė vaistinė, o aukščiausiasis – vyriausiasis vaistininkas.“ Jei kūrėjas yra vaistininkas, tai jis ir pirmesnis. O aš pradėsiu nuo vieno iš jo kūrinių – vaisto.

Matyt, pirmas vaistas, tuo pačiu ir maistas, kaip sakė Hipokratas, buvo motinos pienas. Senovės žmonės ragaudami įvairias žoleles atrasdavo vaistus, o nepavykus – nuodus. Kiniečių sakmė apie Jan-di (saulės dievą) pasakoja, kad jis mėgino įvairias žoleles, norėdamas nustatyti jų savybes. Taip išbandė daugelį augalų ir pagaliau paragavo žolę su dideliu kiekiu nuodų, nuo kurios mirė pasiaukojęs žmonijos labui. Gyvulinės kilmės vaistų šalininkai ilgai stebėjo laukinius gyvūnus, kokias žoles, užpuolus negaliai, jie valgė. Kūrėjas ne tik sukūrė vaistą nuo kiekvienos ligos, bet ir pažymėjo jį žyme – signatūra. Signatūrų teorijos pėdsakų galime aptikti budizme, islame ir pagonybėje. Europoje ši teorija labiausiai išryškėjo ankstyvosios krikščionybės ir atgimimo amžiais. Signatūros skaitomos pagal formą, spalvą, garsą, pavadinimą ir t.t.

Ankstesnių rašytinių žinių apie vaistus, negu mums paliko šumerai, aptikti dar niekam nepavyko. Šiuolaikinių vaistų mokslo lopšiu laikomas Egiptas. Didžiąją dalį žinių apie vaistus mums teikia Eberso papirusas – 21m. 36cm. pločio vaistų istorijos paminklas. Eberso papirusas atskleidžia mums 900 senovės receptų, kurių sudėtinėmis dalimis buvo augalinės, gyvulinės ir mineralinės medžiagos. Graikija – demokratijos lopšys. Čia galėjo vaistais domėtis ne tik dievai, bet ir paprasti mirtingieji. Todėl vaistą čia galėjai gauti ne tik iš žynio, bet ir iš mokslininko, pvz. Pitagoro. Romos imperijoje vaistus aprašė ir juos gamino to laikmečio žvaigždės – Dioskoridas ir Galenas. Galenas praturtino vaistų pasaulį, iki tol negirdėtais vaistų pavidalais, kurie iš šiandien vadinami jų vardu. Jis manė, jog nuo vaisto paruošimo priklauso jo veikimas. Susmulkinta ir persijota žaliava, sumaišyta su tirštu skysčiu lengviau įsisavinama, nei grubiai smulkinta. Galeno veikalai per ilgus amžius tapo parankine vaistininko knyga gaminant vaistus.

Nors ne visiems tai patinka, tačiau labiausiai vaistininkystės mokslas klestėjo musulmonų kraštuose. Pranašas Mahometas yra sakęs: „Ieškokite mokslo nuo lopšio iki kapo.“ Arabų vaistininkystės žinovai derindami antikos ir rytų žinias, mums paliko naujus, Europoje dar negirdėtus, vaistų pavidalus: sirupus, aromatinius vandenis, saldžiąsias košeles, sutirštintas sultis. Čia ryškiausia asmenybė – medicinos kunigaikštis Avicena. Jo medicinos kanono antroji („Paprastieji vaistai“) ir penktoji („Sudėtiniai vaistai“) knygos jau tūkstantį metų moko ir stebina savo nuoseklumu kiekvieną neabejingą vaistininkystei.

Vaistų pasaulį XIXa. sukrėtė Samuelio Hanemano homeopatija. Visai kitas požiūris į vaisto gamybą ir jo dozavimą vaistinėje buvo sutiktas šaltai, tačiau jam tampant madingu, vaistininkai griebėsi knygų ir mokėsi gaminti šiuos neįprastus vaistus. Homeopatija padėjo daugelyje kraštų išsaugoti vaistų gamybą vaistinėje.

Vaistų kūrimas reikalavo vis daugiau darbo lėšų. Komercine prasme pats sėkmingiausias visų laikų vaistas, kuris buvo sukurtas vaistinėje, tai Coca-cola. Vėliau praradusi vaisto šlovę pateko į pramoninkų rankas. Lietuvoje žmonių naudotų vaistų receptus užrašinėti pradėta tik XIXa. pabaigoje.

Jei sudėtingą vaistą taip pat gamino ir vienuolis Tibete, ir žynys Egipte, ir žiniuonis Lietuvoje, tai daug ką pasako. Matyt, vaistas yra viena pamatinių žmonijos vertybių.

Straipsnį parengė farmacininkė    Gitana   Kamičaitienė

Contact Us