Ką geriau gerti – vandenį iš parduotuvės ar iš čiaupo?

vandens gerimasKą geriau gerti – vandenį, pirktą parduotuvėje, ar iš čiaupo? Pirmoji mintis – pirktinis vanduo neabejotinai švaresnis. Tačiau ar galime pagrįsti tokį teiginį? Nors vanduo apibūdinamas kaip bespalvis, bekvapis ir beskonis skystis, taip nėra. Dėl vandenyje ištirpusių medžiagų jo kvapas, spalva ir skonis keičiasi. Mineralinės medžiagos vandeniui suteikia skonį, tačiau per didelis mineralinių medžiagų kiekis vandenį daro neskanų ir netinkamą gerti.

„Esame ištyrę ir palyginę pirkto vandens bei vandens iš čiaupo bendrąją mineralizaciją. Statistika rodo, kad vanduo iš čiaupo nelabai skiriasi nuo pirktinio. Pirktinio vandens pranašumas tik vienas – jis neteka vamzdžiais, neužsistovi, nerūgsta. Bet esminio skirtumo nėra“, – tikina vandens filtrais prekiaujančios bendrovės „Aqua Vilnius“ direktorius Žilvinas Čižas.

Anot jo, iš viso vandenyje randama 249 skirtingi mineraliniai junginiai. Žinomiausi – kalcis, magnis, geležis. „Aqua Vilnius“ laboratorijoje iš viso ištirta apie 60 vandenyje esančių junginių. „Tarp „Vilniaus vandenų“ deklaruojamų rodiklių yra ne tik statistiniai vandenyje esančių amonio, bendrosios geležies, mangano, nitratų duomenys, bet ir kvapo, skonio slenksčiai, drumstumo ir spalvos rodikliai, vandenilio jonų koncentracija (pH vienetai)“, – aiškina Ž.Čižas.

O kaip vandens kietumas? „Vandens kietumas yra neribojamas, nors kietas vanduo nėra geras – galime matyti, kaip kalkės renkasi arbatinuke, kemša filtrus, o jeigu tokį vandenį geriame – kalkės lygiai taip pat nusėda mūsų organizme“, – perspėjo verslininkas.

Pasak profesionalaus vandens ragautojo, įsipylus kieto vandens, o toks yra dėl didelio kalcio ir magnio druskų kiekio, nesimato jokių akivaizdžių požymių – skirtumus galima pajusti tik paragavus, bet ir tai ne kiekvienas atskirtų: „Tuo tarpu daug geležies turintį vandenį nesunku atpažinti – toks vanduo turi rudą atspalvį, yra neskaidrus bei nemalonaus kvapo.“

Tačiau iš čiaupo gali tekėti ir labai rudas vanduo – pagal įstatymines normas jis vis tiek bus tinkamas vartoti. Taip yra ir su bendrąja vandens mineralizacija – Lietuvoje esančios normos yra tokios aukštos, kad tokio nešvaraus vandens Lietuvoje net nerasi.

„Savitojo elektros laidžio (kuo didesnis savitasis elektros laidis, tuo didesnė bendroji mineralizacija) ribinė norma yra 2500 mikroS/cm. Aš nežinau, kas atsitiktų su žmogaus sveikata, jeigu jis kiekvieną dieną gertų tokį vandenį“, – dėstė Ž.Čižas vandens tiesas.

Anot jo, švariu vandeniu laikytinas toks vanduo, kurio bendroji mineralizacija yra iki 100 mg/litre. Aukštos kokybės vandens bendroji mineralizacija yra iki 50 mg/l. Vilniuje bendrosios mineralizacijos vidurkis siekia apie 700 mg/litre.

Galima palyginti – Suomijoje geriamojo vandens, tekančio gyventojų namuose, bendroji mineralizacija nesiekia net 30 mg/litre.

Pages: 1 2 3

Contact Us