Vandens išteklių tausojimo Lietuvos pramonėje galimybių analizė

vanduo 7

Galima būtų paminėti ir kitas pramonės šakas (popieriaus ir kartono, tekstilės, maisto, chemijos, elektronikos ir kt.), kurios vandens suvartojimo efektyvumu gerokai atsilieka nuo atitinkamų užsienio šalių pramonės įmonių.

Remiantis atlikta pasaulinės praktikos bei Lietuvoje įvairiose taršos prevencijos programose dalyvavusių įmonių analize, galima teigti, kad vienas iš labiausiai išvystytų ir priimtinų įmonėms taršos prevencijos metodų yra švaresnė gamyba (ŠG). Švaresnės gamybos tikslas – sumažinti taršą ir atliekųsusidarymą, diegiant priemones, kurios naudingos aplinkos apsaugos bei ekonominiu požiūriu [11].

Apskaičiuota, kad apie 50 % visų pramonėje generuojamų atliekų ir emisijų gali būti išvengta, naudojant techniškai priimtinas ir ekonomiškai atsiperkančias procedūras. Švaresnės gamybos strategijoje numatyti šie prevenciniai būdai: 1) tinkamas ūkininkavimas; 2) žaliavų pakeitimas; 3) geresnis procesų valdymas; 4) įrangos pakeitimas; 5) technologijos pakeitimai; 6) gaminio pakeitimas; 7) efektyvus energijos vartojimas; 8) atliekų perdirbimas arba pakartotinis naudojimas įmonėje.

3.1. Vandens išteklius tausojančių priemonių, paremtų taršos prevencija, diegimas

Nuo 1991 m. Aplinkos inžinerijos institutas atliko didžiulį darbą, diegiant taršos prevencijos požiūrį Lietuvos pramonės įmonėse.

Remiantis atlikta projektų analize, nustatyta, kad iki 2002 metų daugiau kaip 150 Lietuvos pramonės įmonių dalyvavo įvairiose švaresnės gamybos, taršos prevencijos, atliekų mažinimo tarptautiniuose projektuose ir programose. Atlikta analizė parodė, kad taršos prevencijos sprendimai ekonomiškai efektyvūs, jų atsipirkimo trukmė nuo 0,5 iki 3 metų. Tokia patirtis galėtų padėti pakeisti pramonininkų požiūrį į aplinkosaugos problemas bei paskatintų aktyvesnį jų bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos institucijomis.

Taršos prevencijos, švaresnės gamybos bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimo projektuose dalyvavo skirtingų pramonės šakų įmonės: tekstilės, maisto, popieriaus, baldų, metalo apdirbimo, elektronikos, chemijos, odų ir kailių bei energetikos. Vien tik ŠG diegimo Lietuvos pramonėje dalyvavo 95 įvairių pramonės šakų įmonės.

Aktyviausi ir pagrindiniai dalyviai ŠG programose buvo maisto pramonės įmonės (13, iš jų 2 – žemės ūkio bendrovės) bei tekstilės įmonės (18). Nors pagal dalyvavusių įmonių skaičių buvo gausiausia baldų pramonė (22 įmonės), tačiau šios pramonės šakos atstovai iš įmonių dalyvavo tik pirmajame, įvadiniame baldų pramonės įmonėms skirtame programos etape, o galutinai parengti buvo tik 4 ŠG projektai.

Pages: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Contact Us