Jonizuotas vanduo ir jo svarba organizme

LEONARDAS LUKOŠEVIČIUSNuotr. Leonardas Lukoševičius, Asociacijos “Aqua est vita” Valdybos pirmininkas

Pateikiame moksliniame, recenzuojamame mėnesiniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“, skirtame kelti gydytojų kvalifikaciją, paruošti gydytojus darbui pasikeitus sąlygoms išspausdintą habl.dr., profesoriaus Leonardo Lukoševičiaus, Asociacijos AQUA EST VITA Valdybos pirmininko straipsnį „Jonizuotas vanduo ir jo svarba organizmui“.

Vanduo – labiausiai paplitusi Žemėje medžiaga, kuri dengia daugiau kaip 2/3 jos paviršiaus. Vandens yra visuose gyvuose organizmuose, kuriame kaip terpėje ir vyksta organinių medžiagų apykaita. Tai vienintelė medžiaga, kuri gali būti kieto, skysto ir dujinio būvių. Vanduo yra nemirtingas, jo negalima sunaikinti, nes visada grįžta į pradinę būseną.

Dėl savo didelio specifinio šilumos laidumo, vanduo stipriai veikia klimato pokyčius. Jis nulemia gyvų organizmų vidinę kūno temperatūrą. Vanduo neleidžia žmogaus orrganizmui perkaisti, išlaiko 36,6ºC kūno temperatūrą. Tai universalus tirpiklis, kuriame tirpsta dauguma Mendelejevo lentelės cheminių elementų.

Vandens molekulės yra polinės, todėl jos turi tendenciją tarpusavyje jungtis ir sudaryti įvairius darinius, dalyvaujant vandeniliniams ryšiams. Kai vanduo yra ledo būklės, kiekviena molekulė vandeniliniu ryšiu jungiasi su 4 gretimomis molekulėmis – susidaro tetraedras, kurie susijungdami suformuoja šešiakampę kristalinę gardelę – klasterį. Ledo būklės kristalai vadinami kietaisiais kristalais. Tai esminis ledo ir skysto vandens molekulinės struktūros skirtumas. Skystame vandenyje molekulės chaotiškai juda, greitai suyra, formuojasi nauji ryšiai. Tuo galima paaiškinti vandens takumą, mažą klampumą, tirpiklio savybes.

Manoma, kad vandens molekulės ir skystos būsenos gali suformuoti tam tikrą į ledo panašią struktūrą. Tokia molekulinių darinių (klasterių) struktūra dar vadinama skystaisiais kristalais. Jie kaip ir kietieji kristalai gali perduoti signalus, o pasikartojantys dariniai užtikrina veiksmingą energinės informacijos srautą. Be to vandens klasteriai gali suformuoti erdvinę kristalinę struktūrą, galinčią priimti ir saugoti didžiulius informacijos kiekius.

Struktūrizuotas vanduo tampa aktyvus ir įgyja kitokių savybių, lyginant su paprastu vandeniu: keičiasi pH, oksidacinis-redukcinis potencialas, sumažėja paviršiaus įtempimas, pvz. gali būti jonizuotas vanduo.

Jonizuoto ir paprasto vandens cheminė formulė yra vienoda – H2O. Jonizuotas vanduo gaunamas jonizatoriuose iš paprasto geriamo vandens, nieko papildomai nemaišant. Vanduo jonizuojamas leidžiant per jį pastovią elektros srovę. Tai vandens ir jame ištirpusių druskų elektrolizės procesas.

Vandens elektrolizė – tai vandens molekulės H2O skilimas į O2 ir vandenilį H2, kai per vandenį leidžiama nuolatinė elektros srovė.

Vandens elektrolizės metu prie neigiamo elektrodo – katodo vyksta redukcijos reakcijos, kurių metu iš katodo išskiriami elektronai redukuoja vandenilio jonus, o susidarę vandenilio dujos išsiskiria. Prie katodo kaupiasi šarminiai hidroksilo jonai OH-.Be to šioje zonoje kaupiasi teigiami šarminių metalų jonai (kationai) – kalcio, magnio, kalio ir natrio. Kuo daugiau hidroksilo jonų, tuo didesnė pH reikšmė. Tai jonizuotas šarminis vanduo arba “gyvasis” vanduo. Jo oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP) yra neigiamas.

Prie teigiamo elektrodo – anodo vyksta oksidacijos rekcijos, kurių metu išsiskiria deguonis ir kaupiasi rūgštiniai vandenilio H+ jonai. Čia susikaupia ir neigiami nemetalų jonai (anijonai) – chloro, fluoro, sieros, fosforo. Juo daugiau vandenilio jonų, tuo rūgštinės savybės stipresnės, pH reikšmės mažesnės. Tai jonizuotas rūgštinis vanduo arba “negyvasis”. Jo oksidacins-redukcinis potencialas yra teigiamas. (1 lentelė).

Pages: 1 2 3 4 5 6 7

Contact Us