Žalingi įpročiai

Žalingų įpročių prevencija-sveikos gyvensenos ugdymas šeimoje

Sveikatos ugdymas – tai sąmoningai sudarytos sąlygos, kurių tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir padėti formuotis teigiamoms sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, padėti atsisakyti žalingų įpročių bei keisti požiūrį į sveikatą. (PSO, 1994). Sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas. Jis skatina su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. PSO/EURO sveikatos politikos dokumente “Sveikata – XXI amžiuje” 13 uždavinyje teigiama, kad “iki 2015 metų regiono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, namuose, mokykloje ir vietos bendruomenėje” (PSO, 1998). Vaikų sveikatos ugdymas neatsiejamas nuo jų socializacijos proceso ir remiasi socialinių įgūdžių ugdymu (mokymas bendrauti, atsispirti neigiamoms įtakoms, spręsti problemas), sveikatai palankių įpročių formavimu, savivertės stiprinimu, savalaikiu informavimu.

Mokslininkai nustatė pagrindines vaikų ir paauglių sveikatai pavojingo elgesio kategorijas, taip vadinamus rizikos veiksnius, kurie turi didžiausios reikšmės  sveikatai ir gyvybei. Tai alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, tabako produktų vartojimas, nesaugus seksualinis elgesys, smurtas, menkas fizinis aktyvumas, nepakankama arba nesveika mityba, nepakankami saugos įgūdžiai. Sveikatai neigiamų pasekmių pavojus ypač didėja tai jaunimo grupei, kuri turi psichoemocinių problemų, sergantiems lėtinėmis ligomis. Polinkį į rizikingą elgesį be kitų socialinių veiksnių dažnai apsprendžia nepakankamas šeimos palaikymas, netinkama psichologinė šeimos aplinka.

Vaikų sveikatos stiprinimo programų skaičius pasaulyje nuolat auga, jos apima ne tik siaurą problemų spektrą, bet ir numato pritraukti bendruomenės dėmesį į tuos, kurie yra didžiausio pavojaus centre. Paprastai šios programos vykdomos mokyklose ir turi pliusų bei minusų. Privalumai yra tokie: dauguma paauglių lanko mokyklą, mokykla yra pagrindinė paauglių fizinė ir socialinė aplinka, organizuotiems asmenims lengviau tokią programą realizuoti, sveikatos stiprinimo veikla sutampa su mokyklos paskirtimi gerinti mokymo pasiekimus. Tačiau, dirbant su tokiomis programomis mokyklose yra ir trūkumų. Mokytojai ir taip yra apkrauti įvairių pareigų, trūksta lėšų socialinėms problemoms spręsti, tarp administracijos, tėvų ir mokytojų gali kilti nesutarimų dėl kai kurių sveikatos temų svarbos (pvz., lytinis auklėjimas). Šeimos įtaka vaiko sveikatai yra neginčijama, ji prasideda anksčiausiai ir yra nuolatinė. Vaiko sveikatos problemų sėkmingas sprendimas taip pat priklauso nuo darnaus šeimos bei ugdymo įstaigų bendradarbiavimo ir neatsiejama nuo socialinės paramos. Daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių vaikų sveikatos tarnybos į savo veiklą įtraukia darbą su tėvais – jų psichinės sveikatos stiprinimą, tėvystės bei motinystės įgūdžių didinimą. Vertinant įvairių Lietuvoje vykusių vaikų sveikatinimo projektų efektyvumą paaiškėjo, kad tėvų įtraukimas yra vienas iš sunkiausiai įvykdomų  uždavinių. Taigi, viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių sveikatos ugdymo darbo barų – tėvų švietimas, šeimos atsakomybės už vaiko sveikatą ugdymas.

Nors žiniasklaidoje vaikų sveikatos problemos nagrinėjamos plačiai, tačiau specializuotų leidinių, skirtų tėvams, pasigendama. Leidinys tėvams galėtų užpildyti jų informuotumo spragą.
Leidinyje siūloma nagrinėti tokias temas:

Pages: 1 2 3 4 5

Contact Us