Vanduo – vaistai, kurie nieko nekainuoja

 

Gintautas_LaurinaviciusAr žinote, kad nuo ligų išgydyti ir nuo jų apsaugoti gali paprasčiausias vanduo? Apie stebuklingas vandens savybes pasakoja sveikatingumo asociacijos „Aqua est Vita“ („Vanduo yra gyvybė) valdybos narys, chirurgas, Kauno kolegijos dėstytojas Gintautas LAURINAVIČIUS.

 

Meilė JANČORIENĖ

Senatvė ateina, kai trūksta vandens

„Kūdikio organizme yra 90 proc. vandens, mirštančio senolio – tik 55 proc., nes metams bėgant žmogaus organizmas sausėja, – aiškina Gintautas Laurinavičius, – trūkstant vandens, vyksta ir dar vienas senatvę ir ligas priartinantis procesas: rūgštėjimas. Kuo mažiau skysčių geriame, tuo greičiau sausėjame ir rūgštėjame. Medžiagų apykaitos produktus – rūgštines medžiagas – paprastai turėtų išplauti vanduo, tačiau jeigu jo nepakanka, organizme kaupiasi ir jį teršia rūgštinės atliekos. Kai šių atliekų susikaupia per daug, pradeda pulti ligos – skauda sąnarius, formuojasi kaulų ataugos, didėja cholesterolio kiekis, ima grėsti diabetas, prasideda širdies ligos. Todėl rūgščių ir šarmų pusiausvyra yra labai svarbi, tai – geros sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis“.

Kiekvienas žino, kad rūgštis geriausiai neutralizuoja šarmai. Mūsų organizmą šarmina tam tikras maistas (daržovės, vaisiai) ir vanduo, kuris sveikatai palaikyti ir sustiprinti yra labai svabus. Lietuvos gręžinių vanduo yra švarus ir geras, galime tuo didžiuotis. „Tačiau pats sveikiausias ir labiausiai tinkantis mūsų organizmui yra struktūrizuotas (arba jonizuotas) vanduo, – teigia gydytojas, – įmerkime du arbatos maišelius į dvi stiklines šalto vandens; vienoje – vanduo iš krano, kitoje – jonizuotas šarminis vanduo. Pirmojoje stiklinėje maišelis plūduriuos, nekeisdamas vandens spalvos. Antrojoje vandens spalva ims keistis, tarytum maišelis būtų įmerktas į karštą vandenį. Taip yra dėl to, kad jonizuoto vandens paviršiaus įtampa yra mažesnė, todėl jis yra skvarbesnis. Šio vandens molekuliniai dariniai (vadinamieji klasteriai) yra mažesni, dėl to vanduo ir įsiskverbia lengviau bei greičiau. Tas pats vyksta ir mūsų organizme, geriant šitokį vandenį. Vanduo atlieka kelias dešimtis funkcijų, jis dalyvauja ir organizmo valymosi procese. Vanduo netgi nuveja liūdesį ir suteikia energijos. Juk tiesa, kad išgėrus stiklinę tyro vandens, pagerėja nuotaika?“

Kaip chirurgas susidomėjo vandeniu

Nuo jaunystės gydytojas skaitė daug mokslinių knygų. Kartą jam į rankas pateko vieno iraniečio gydytojo, profesoriaus knyga apie vandenį. Perskaitė, tačiau tuo, kas ten buvo rašoma, nepatikėjo. Et, pagalvojo, fantazuoja. Bet nenurimo, kol neperskaitė daugiau knygų apie vandenį. Tik tada suvokė iraniečio „fantazijų“ esmę. Susipažinęs su lietuviu chemiku T.Laucevičiumi ir jo tyrimais, chirurgas padarė išvadą: „Kaip ilgai mes nesupratome tikrosios vandens reikšmės! Laikėme jį tik skiedikliu, tirpikliu, maisto medžiagų išnešiotoju ir šarmintoju. Pasirodo, vandens funkcijų yra kur kas daugiau, kartais jis veikia geriau, nei vaistai. Juk be vandens nevyksta jokie gyvybiniai procesai! Kai „Greitoji“ atveža į ligoninę žmogų be gyvybės ženklų, jis gaivinamas, o gyvybinės funkcijos atsistato į veiną suleidus vandens su įvairiais priedais.“

Ar tikrai? Jei vanduo daro tokius stebuklus, kodėl gydytojai nesiūlo taip gydytis? „Sunkių ligų, žinoma, vanduo negali išgydyti, tačiau gali padėti nesusirgti, – atsako gydytojas, – pakankamas vandens kiekis organizme padeda išvengti ligų, o susirgusiems – greičiau pasveikti. Sakote, gydytojai nesiūlo? Dauguma siūlo, tačiau žmonės nelinkę tikėti. Net ir aš pats ne kiekvienam aiškinu apie vandenį, juk matau, koks žmogus atėjo. Jei vis tiek neklausys, kam laiką gaišti?

Kartais vanduo tiesiog daro stebuklus. Pavyzdžiui, kai pacientai skundžiasi vidurių užkietėjimu (o tai yra daugelio problema, nes valgome techniškai ir termiškai per daug apdorotą maistą), užtenka padidinti išgeriamo vandens kiekį, ir situacija pradeda taisytis.“

Stuburo skausmai – dėl dehidratacijos

„Papasakosiu apie vieną pacientą, vidutinio amžiaus vyrą, – tęsia G.Laurinavičius. – Kreipėsi dėl stuburo skausmų. Matau, kad ne iš tų, kurie visą dieną sėdi prie kompiuterio: kūnas raumeningas, sportiškas. Klausiu, kiek geria vandens? Pasirodo, visai mažai. Tai patvirtino ir rentgeno tyrimas: stuburo diskai buvo taip išsausėję, kad ėmė kamuoti skausmai. Pradėjau aiškinti, kad reiktų keisti  mitybą ir išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens per dieną (tiksliau – 30 ml vandens 1 kg kūno svorio). Juk tarpslanksteliniai diskai yra tarytum kempinė, jie neturi kraujotakos, jie vandenį gauna difuzijos būdu. Jei trūksta vandens ir judesių, diskai dehidratuoja: jų aukštis mažėja, jie ima standėti, dingsta elastingumas, o esant didžiuliam apkrovimui, pleišėja, atsiranda išvaršos. Visos šios problemos atsiranda dėl ilgalaikės dehidratacijos. Procesai vyksta palaipsniui, žmogus gali net 10 metų nieko nejausti.

Paimu muliažą, aiškinu, rodau, o jis man: „Jūs man čia daug neiškinkite! Duokite vaistų receptą ir einu, man reikia greitai!“ Na, jei jau taip, sakau, išrašysiu vaistų nuo skausmo, tačiau būtinai perskaitykite anotaciją!

Išėjo. Po gero pusvalandžio įlekia į kabinetą: „Kas čia per vaistai! Ką jūs man išrašėte? Ar žinote, kas ten parašyta?“ Sakau, aš tai žinau, bet norėjau, kad ir jūs žinotumėte!

Pages: 1 2 3

Contact Us