Žaliavalgystė – laikina mada ar rekomenduotinas pasirinkimas?

Vaisiai ar uogų dubenėlis, sulčių stiklinė tarp pagrindinių valgymų, žalių daržovių salotos prie mėsos ar žuvies patiekalo – daugeliui tai įprasta ir atitinka sveikos mitybos rekomendacijas. Tačiau daugėja žmonių, kurie valgo vien tik žalius, termiškai neapdorotus produktus. Kas paskatina ryžtis tokiai drastiškai permainai, kaip šie žmonės jaučiasi?

Nuo šiandien bus kitaip

„Nuo šiandien bus kitaip, keičiu gyvenimo būdą“, – maždaug taip savo šeimai – dviem jau suaugusiems vaikams ir vyrui – kartą pasakė vilnietė Olga Dzindzeleta. Ir nuo tos dienos atsisakė virto, kepto, troškinto maisto, pradėjo valgyti vien tik žalius produktus.

Iki tol ji neturėjo nei bėdų dėl sveikatos, nei antsvorio. Niekada nesivaikė jokių dietų, netikrino badavimo stebuklo teorijos. Tiesa, domėjosi sveika gyvensena ir buvo atvira naujovėms, teikė pirmenybę termiškai mažiau apdorotam maistui.

Pasiryžti pokyčiams paskatino lemtingas atsitiktinumas. Tai buvo slidinėjimo atostogos Austrijos Alpėse. Moteris susižeidė koją, todėl laiką leido ne ant kalno, o interneto bibliotekoje. Perskaityta literatūra apie žalio maisto naudą tarsi atvėrė akis ir nulėmė sprendimą tapti žaliavalge.

Šeima Olgos pasirinkimą sutiko tolerantiškai. Neaikčiojo, nesistengė atkalbinėti ir kiti artimos aplinkos žmonės. Lietuvoje tuo metu žaliavalgystė buvo naujovė – skirtingai nei dabar, kai jau yra ir knygų lietuvių kalba, ir internete pilna įvairių receptų žaliavalgiams. Kad valgiaraštis būtų įvairus, valgiai skanūs ir patrauklūs, teko pasitelkti išmonę.

Po maždaug pusantro mėnesio ir sutuoktinis Viktoras nusprendė pasekti žmonos pavyzdžiu, nors ji neįkalbinėjo. Kulto iš maisto jiedu nedaro, tačiau kitokios mitybos šiandien jau neįsivaizduoja. Mėsos anksčiau valgė, o dabar jos kaip maisto nė nevertina. „Net neįsivaizduojate, kaip neskaniai man kvepia dešros, kiti mėsos gaminiai“, – prisipažįsta jau nemenką žaliavalgystės stažą turinti moteris.

Žalieji patiekalai įprasti ir vaikų šeimose. Pas senelius dažnai viešintis keturmetis anūkėlis taip pat gardžiuojasi krimsdamas daigintas saulėgrąžas, mėgsta ne tik vaisių, bet ir daržovių sultis, pats pasiruošia burokėlių, morkų bei agurkų ar kitokių sulčių kokteilį. Kol nelankė vaikų darželio, berniukas nežinojo, kas yra makaronai. Ir šiandien nevartoja mėsos, pieno produktų, nes namuose įprasta kitokia, netradicinė mityba. Ikimokyklinėje įstaigoje dėl to kiltų problemų, tačiau privačiame darželyje mažiesiems sudarytos sąlygos valgį pasirinkti.

Atrado naujų galimybių

Anas lemtingas atsitiktinumas Austrijos Alpėse Olgai padėjo atrasti kur kas daugiau negu tinkamą gyvenimo būdą.

Kulinarija moteriai visada buvo malonus laisvalaikio pomėgis. O nauja gyvenimo patirtis suteikė drąsos paversti jį verslu.

Prieš trejus metus O.Dzindzeleta atidarė žalio maisto restoraną. Į šį verslą pasinėrė ir sūnus. Augant svečių skaičiui, teko persikelti į erdvesnes patalpas. Pačioje sostinės širdyje esanti jauki, šviesi netradicinė maitinimo įstaiga sulaukia įvairaus amžiaus lankytojų, ne tik moterų, bet ir vyrų. Kai kurie čia užsuka net dukart per dieną.

Viena veikla skatina kitą. Žalio maisto ruošos Olga moko ne tik restorano personalą. Matydama žmonių susidomėjimą, ji pradėjo rengti paskaitas. Susirinkusieji mokosi ruošti valgį, dalijasi savo receptais, bendrauja. Išleistos jau dvi knygos, kurių iliustracijos akivaizdžiai parodo, koks spalvingas ir įvairus gali būti žaliavalgių stalas.

Taigi žaliavalgystė tapo gyvenimo būdu visomis prasmėmis. Rūpinantis valgių ruoša ir kitais restorano reikalais nejučia prabėga dešimt valandų, bet nuovargio – nė šešėlio. Liekna penkiasdešimtmetė šypsosi: vidinio užtaiso ji turi tiek, kad jaunimas galėtų pavydėti.

„Matau, kaip žmonės keičiasi“

Rytą paprastai ji pabunda šeštą valandą. Pusryčiauja ir apskritai valgo tik tuomet, kai atsiranda apetitas. Sau valgiaraščio iš anksto neplanuoja, pasitiekia tai, ko tuo metu norisi – daržovių sulčių kokteilį, meliono skiltelę ar ką kita. Neskaičiuoja kalorijų, nesuka galvos dėl to, kiek ir kokių vitaminų, mineralinių medžiagų gauna su maistu. Pasikliauja vidiniu balsu.

Moteris džiaugiasi puikia savijauta ir neblėstančia energija. Tačiau svarbiausia, pasak jos, yra pasikeitęs požiūris į kitus. Atsiranda pozityvumas, ramumas.

Tai pašnekovė pastebi ir kituose žmonėse, jiems pradėjus vartoti daugiau gyvo maisto, kuriame gausu vitaminų, fermentų, kitų termiškai apdorojant suyrančių junginių. Pagražėja oda, ima švytėti akys.

Pages: 1 2 3 4

Contact Us